Kinoramą pradėsiu atsiprašymu. Nežinau kaip kelias savaites iš eilės sugebėjau praleisti faktą, jog pasirodė naujas žurnalo „Kinas“ numeris. Pasiteisinimo neturiu, tiesiog primygtinai siūlau peržvelgti Jono Ūbio santrauką ir paremti kokybiškus straipsnius lietuvių kalba.
Kino starte jau buvo paminėtas naujas lietuviškas „crowd funding“ projektas „To the Dream“, tačiau turint omenyje jo ambicijas (50 000 dolerių? Milžiniškas laivas iš popieriaus?) negaliu nepriminti apie jį kinoramoje. Dar apie senas naujienas – Ernestas Samsonas jau aprašė kino įvykius Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, tačiau laikas.lt apžvelgia šį renginį/reiškinį plačiau ir pasvarsto apie jo perspektyvas.
Du kvietimai sukti filmus: VU SA kreipiasi į vyresnių klasių moksleivius, o Nacionalinė teismų administracija – į visus nulaikančius kamerą (nuo 16 m.).
„7 meno dienų“ kino kritikė Živilė Pipinytė tiesiog sudraskė Bessono filmą „MS1: Kalėjimo griūtis“, o Kinokadras.lt apžvelgė Fatiho Akino gyvenimą ir darbus. Lauksime daugiau tokių pažinčių su režisieriais.
Šią savaitę publikuoti du interviu su aktorėm – filme „Lošėjas“ vaidinusia Jono Meko dukra Oona (jei patiko – kiek senesns lrytas.lt pokalbs su ja ir kitais Amerikos lietuviais) ir ispanų filme „Tyla sniege“ sužibėjusia Gabriele Malinauskaite.
Jei šią savaitę nevykstate į „Meno Avilio“ kino stovyklą, šiek tiek įdomių pašnekesių apie filmus galite išgirsti štai čia – „Skalvijos“ kino teatro pernai rengtas 7 paskaitų ciklas apie Michaelio Haneke „Baltą Kaspiną“.
Jei esate panašūs į mane, vadinasi ne tik trykštate grožiu, bet ir nekantraujate išvysti paskutinę Christopherio Nolano Betmeno trilogijos dalį. Ir nors dabar sunku kalbėti apie šį filmą nepaminint kraupių žudynių Amerikoje, tikrai nemanau, kad pats filmas yra kaip nors tiesiogiai susijęs su šiais šiurpiais įvykiais. Taigi, siūlau pasiskaityti išsamų interviu (anglų k., didžioji dalis – audio) su režisieriumi, o jei jau lankėtės kino teatre – įdomus straipsnis apie paraleles tarp „Tamsos riterio sugrįžimo“ ir Čarlzo Dikenso darbų.
Beje, manau prisimenate, kad Christopheris Nolanas, prieš pasukdamas prie milijardines sumas šluojančių blokbasterių, dirbo prie tokių filmų kaip „Memento“ ir „Insomnia“. Jo pirmojo pilno metro filmo,„Following“, biudžetas buvo vos 6000 dolerių. Kinoramos pabaigai – interviu iš tų laikų. Nolanas po pirmojo savo filmo premjeros „Slamdance“ festivalyje.