Nors spalis jau greitai baigsis, kaip, deja, jau baigėsi „Riko ir Morčio“ (Rick and Morty, 2013) sezonas, tačiau šį mėnesį „Netflix‘e“ dar pasirodys ilgai lauktų serialų ir filmų.
https://www.youtube.com/watch?v=7gZCfRD_zWE
Joe Penhallo sukurtas ir Davido Fincherio režisuotas ir prodiusuotas serialas „Mindhunter“ platformoje pasirodė spalio 13 dieną. Serialas paremtas FTB agentų Johno E. Douglaso ir Marko Olshakerio parašyta knyga „Mind Hunter: Inside the FBI’s Elite Serial Crime Unit“, kurioje pasakojama apie kriminalinės psichologijos pradžią. Istorijos veiksmas vyksta 1977 metais – kriminalinės psichologijos atsiradimo pradžioje, kur du FTB agentai Holdenas Fordas ir Bilas Tenčas pradeda imti interviu iš pavojingiausių šalies žudikų, kad galėtų nustatyti juos jungiančius bruožus. Serialas išties turėtų nudžiuginti Fincherio ir kriminalinių filmų gerbėjus. Savo atmosfera primenantis „Zodiaką“ (Zodiac, 2007), jis permąsto kriminalius serialus ir leidžia trumpam įlįsti į serijinių žudikų (šis terminas sugalvotas tuo pačiu metu) vidų.
Spalio 13 dieną platformoje taip pat pasirodė Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje varžęsis Noah Baumbacho filmas „Mejerovicų istorijos“ (The Meyerowitz Stories (New and Selected), 2017). Komedijoje pasakojama skulptoriaus Haroldo (Dustin Hoffman) ir jo trijų vaikų: Dani (Adam Sandler), Džinos (Elizabeth Marvel) ir Metju (Ben Stiller), istorijos, tėvui atsigulus į ligoninę. Haroldas – egocentriškas menininkas, kuris mano esantis neteisingai užmirštas ir neįvertintas meno pasaulio, kai tuo metu jo vienas geriausių draugų rengia paroda Modernaus meno muziejuje Niujorke. Jo vaikai – užauginti skirtingų Haroldo žmonų – jaučia užslėptą pyktį tėvui dėl visų savo kompleksų. Šmaikščiai parašyta istorija, leidžia pasijuokti iš Niujorko bohemos ir šeimos problemų bei primena ankstyvuosius režisieriaus kūrinius.
„Netflix‘as“ taip pat rodo tris kitus režisieriaus Noah Baumbaco filmus – „Kalmarą ir banginį“ (The Squid and the Whale, 2005), pasakojantį apie skyrybas išgyvenančią rašytojų šeimą, „Margo vestuvėse“ (Margot at the Wedding, 2007), vaizduojantį dviejų seserų bandymą vėl susidraugauti ir „Spyrimą ir klykimą“ (Kicking and Screaming, 1995), pasakojantį apie ką tik studijas baigusius jaunuolius ir jų bandymą įsitvirtinti gyvenime.
Spalio 27 dieną pasirodys vienas laukiamiausių šių metų serialų „Keisti dalykai“ (Stranger Things, 2016) antras sezonas. Broliams Matui ir Rossui Dufferiams ilgą laiką nesisekė surasti, kas sutiktų finansuoti ir rodyti serialą. Tikriausiai dėl to, jog siužetas, pasakojantis apie vaikus, manyta nepritrauks žiūrovų dėmesio. Tik po kurio laiko, parodžius scenarijų režisieriui ir prodiuseriui Shawnui Levy, „Netflixas“ nusipirko serialą vienam sezonui. Šiuo metu tai yra vienas populiariausių serialų masinėje kultūroje, o veikėjos Eleven tatuiruočių tikriausiai nepavyktų ir suskaičiuoti. Beje, Millie Bobby Brown įkūnyta veikėja pasirodys ir antrajame sezone, kuriame veiksmas vyks 1984-aisiais, metams praėjusius po paskutiniųjų įvykių.
Žinoma, artėjant Helovinui „Netflixas“ siūlo žiūrėti siaubo filmus. Šį mėnesį pasirodė Guillermo del Toro filmas „Purpurinė kalva“ (Crimson Peak, 2015), nukeliantis į XIX amžiaus Angliją. Jauna amerikietė Edita (Mia Wasikowska) po tėvo mirties išteka už Tomo (Tom Hiddleston) ir išvyksta kartu su juo gyventi į Angliją. Jų namuose taip pat gyvena vyro sesuo Liusilė (Jessica Chastain), kuri nuo pat pradžių nemėgsta Editos. Netrukus namuose ji pradeda regėti vaiduoklius ir sužino, kad jos vyras prieš tai buvo vedęs tris turtingas moteris, kurios visos žuvo. Sužinojusi tiesą, ji bando pabėgti iš vaiduoklių persekiojamo namo.
Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho filmas „Šeimininkas“ (The Host, 2006) pasakoja apie Seulo mieste dėl cheminių atliekų išmetimo į upę atsiradusią pabaisą, kuri pradeda siaubti miestą ir žudyti jo gyventojus. Pabaisai pagrobus vieno vyro dukrą šeima nusprendžia pati ją sugauti ir nužudyti.
Šiais metais Berlyno kino festivalyje rodytas ispanų režisieriaus Álexo de la Iglesia‘o siaubo komedija/trileris „Baras“ (El bar, 2017) vaizduoja grupelę skirtingų žmonių, įstrigusių Madrido bare, po to, kai jiems matant gatvėje kažkas nušauna du vyrus. Greitai bare įsivyrauja panika ir paranoja, ir veikėjai pradeda įtarti vienas kitą.
Kitų metų pradžioje režisierius Alexas Garlandas į kino teatrus sugrįš su dar vienu mokslinės fantastikos filmu „Annihilation“ (2018), o spalį į „Netflixą“ atkeliavo „Oskarą“ už specialiuosius efektus laimėjęs „Ex Machina“ (2014). Jaunas programuotojas Keilebas (Domhnall Gleeson) tampo laiminguoju laimėtoju, gavusiu galimybę susipažinti su dirbtinio intelekto kūrimo procesu ir įvertinti jo žmogiškąsias savybes. Atvykęs į nuošalų mišką, Keilebas susipažįsta su mokslininku Neitanu (Oscar Isaac), sukūrusį kelis prototipus. Neitanas liepia jam bendrauti su Ava (Alicia Vikander), kuri pradeda manipuliuoti Keilebu ir kelti abejones, ar jis pats yra žmogus.
Tikrais faktais paremta drama „Tiesiai iš Komptono“ (Straight Outta Compton, rež. F. Gary Gray, 2015) pasakoja apie hiphopą visam laikui pakeitusią grupę „N. W. A“. Filme, pavadintame pagal jų albumą „Straigt Outta Compton“, kalbama apie sunkų afroamerikiečių gyvenimą Los Andžele ir grupės pakilimą į muzikos šlovės viršūnę.
Šį mėnesį platformoje pasirodė režisieriaus Davido France dokumentinis filmas „Marshos P. Johnson mirtis ir gyvenimas“ (The Death and Life of Marsha P. Johnson, 2017), prisimenantis žinomą translytę moterį Marsha P. Johnson, 1992 metais rastą negyvą Hudsono upėje Niujorke. Nors policijos sprendimu nuspręsta, kad moteris nusižudė, daugelis manė, kad ji buvo nužudyta. Johnson buvo homoseksualų teisių aktyvistė ir viena iš Gėjų išlaisvinimo fronto (Gay Liberation Front) įkūrėjų. Ji pozavo menininkui Andy Warholui ir rengdavo pasirodymus su drago trupe „Hot Peaches“. Praėjus 25-eriems metams po Marshos mirties, jos draugai ir artimieji vis dar negali patikėti, kad ji savo noru pasitraukė išgyvenimo.