Tarptautinis Amsterdamo dokumentinių filmų festivalis (IDFA) – įvykis, kasmet sutraukiantis šimtus geriausių dokumentinio kino kūrėjų ir mylėtojų į vieną vietą. Nuo 1988 metų organizuojamą didžiausią pasaulyje dokumentinių filmų festivalį kasmet aplanko per 200 tūkst. žiūrovų, be filmų seansų IDFA organizuoja gausybę papildomų renginių, susitikimų bei paskaitų.
Šiais metais IDFA bus rodoma apie 250 dokumentinių filmų, tad pasirinkimas milžiniškas ir tuo pačiu sudėtingas. Džiugu, kad lietuvės režisierės Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ taip pat pateko į festivalio programą.
IDFA spaudos akreditacija guli ir ant mano stalo. Prisipažinsiu, tikrai nelengva išsirinkti įdomiausius filmus. Teko praleisti ne vieną valandą nagrinėjant IDFA programas, kurių yra ne viena (konkursinės, specialiosios, pristatomosios….). Tiems, kurie taip pat ruošiasi į IDFA ir tiems, kurie mėgsta dokumentinį kiną ir nuolat ieško geriausių bei karščiausių rekomendacijų, sudariau verčiausių IDFA 2015 filmų sąrašą. Visą festivalio programą rasite čia.
Ekologija
Surire, rež. Bettina Perut, Ivanas Osnovikoffas
Čilietis Ivanas Osnovikoffas bei vokietė Bettina Perut sukurti dokumentinį filmą „Surire“ nusprendė po netikėtai aplankytos nuostabios vietovės – Čilės kalnuose esančios druskų ežerų karalijos Salar de Surire. „Tai tarsi buvimas Mėnulyje“, – taip apie šią vietą pasakoja režisieriai, ilgai stebėję idilišką vietos žmonių, floros bei faunos gyvenimą. Tačiau ramus gyvenimas Salar de Surire slepia tamsias paslaptis. Nors ši vietovė yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, į Salar de Surire atvykstantys sunkvežimiai kasdien tonomis gabena vietos druską, ši veikla, žinoma, vykdoma su vietos valdžios pritarimu.
Behemoth, rež. Liang Zhao
https://vimeo.com/137601039
Kinų režisieriaus Liang Zhao dokumentinis filmas „Behemoth“ – tai poetiška vaizdų istorija apie šių dienų kalnų monstrus. Jei Senajame testamente šie monstrai buvo vadinami Behemonth (anomalijos) vardu, tai dabartiniame pasaulyje jų vietą perėmė angliakasių kompanijos, be gailesčio naikinančios gražiausias Mongolijos žemes, išnaudojančios vietos bei iš Kinijos atvykusius darbininkus. Režisierių sukurti filmą inspiravo Dantės Dieviškoji komedija, „Behemoth“ šių metų Venecijos kino festivalyje buvo apdovanotas specialiu prizu už ekologines idėjas.
Banking Nature, rež. Sandrine Feydel, Denis Delestrac
„Banking Nature“ pateikia kiek kitokią globalaus ekologinio susirūpinimo versiją. Dabartiniame pasaulyje, kuriame flora ir fauna dramatiškai keičiasi bei nyksta, atrodo, dedame visas pastangas išsaugoti mūsiškę planetą. Tačiau ekologinės katastrofos – vieniems tikras galvos skausmas, kitiems – pasipelnymo šaltinis. Žalioji bankininkystė – šį terminą „Banking Nature“ nagrinėja režisieriai Sandrine Feydel ir Denis Delestrac, pasitelkdami įstabius gamtos vaizdus, interviu su bankininkais, ekonomistais ir žaliaisiais.
Poverty, Inc., rež. Michaelas Mathesonas Milleris
„Poverty, Inc.“ tematikos kampas panašus į „Banking Nature“. Jei pastarajame kalbama apie tamsiąją ekologinės apsaugos pusę, tai „Poverty, Inc.“ nagrinėja kaip aukos skurstantiesiems ne tik kad nepadeda išbristi iš skurdo, bet jį dar ir skatina.
Lytis
Chemsex, rež. Williamas Fairmanas, Maxas Gogarty
Visame pasaulyje žinomo kultūros žurnalo VICE atstovai, britai W.Fairmanas ir M. Gogarty dokumentiniame filme „Chemsex“ neria į šiuolaikinio Londono gėjų pasilinksminimo pasaulį. Pastarajame sekso vakarėliai neapsieina be gausybės sintetinių narkotikų, o linksmybių pasekmės – ŽIV ir priklausomybė narkotikams. „Chemsex“ pasakojamos asmeninės gėjų istorijos, paaiškinimai, kodėl seksas be narkotikų nėra geras; interviu iliustruojami išskirtiniais kadrais iš ne kiekvienam prieinamų, už uždarų durų vykstančių gėjų vakarėlių.
A Sinner in Mecca, rež. Parvezas Sharma
Niujorke gyvenantis indų kilmės režisierius Parvezas Sharma išgarsėjo dar 2007-aisiais, pristatęs savo dokumentinį filmą „A Jihad for Love“, kuriame pasakojamos musulmonų homoseksualų istorijos. Nuo šios temos režisierius nenukrypsta ir dokumentiniame filme „A Sinner in Mecca“. Šį kartą P.Sharma išsiruošia į piligriminę kiekvieno musulmono gyvenimo kelionę – į Meką Saudo Arabijoje. Ši šalis musulmoniškų tradicijų ir religijos normų laikosi ypač griežtai, ten homoseksualumas baudžiamas ne tik nuplakimu, bet ir kalėjimu iki gyvos galvos. P.Sharma kelionė į Meką buvo pavojinga ne tik dėl jo nagrinėjamos temos, bet ir dėl to, kad filmuoti šioje šalyje griežtai draudžiama.
Call me Marianna, rež. Karolina Bielawska
Lenkų režisierės K. Bielawska filmas „Call Me Marianna“ – tai sukrečianti moterimi virtusio vyro istorija. 40 metų Marianna buvo ištikimas šeimos vyras ir tėvas, tačiau prigimtis nugalėjo ir Marianna tapo moterimi. Naujosios tapatybės nepriėmė nei Mariannos tėvai, nei jo vaikai. „Call Me Marianna“ fiksuoja intymią Mariannos kasdienybę, filme naudojami ir archyviniai kadrai.
Kova
Among the Believers, rež. Hemal Trivedi, Mohammed Ali Naqvi
„Among the Believers“ – unikalus, trikdantis žvilgsnis į Raudonosios mečetės judėjimą, kuris Pakistane valdo mokyklas, propaguojančias radikalų islamą. Mokyklų sėkmės receptas paprastas. Siūlydami nemokamą išsilavinimą ir maitinimą, radikalieji islamo pasekėjai pritraukia gausybę vaikų iš nepasiturinčių šeimų. Vaikai šiose mokyklose auginami ne lavinimo, o ateities kovų tikslais.
Cartel Land, rež. Matthew Heinemanas
Kasmet prie Meksikos ir Amerikos sienos narkotikų karų metu žūsta šimtai žmonių. Vietos valdžia sunkiai gali užtikrinti pasienio miestų saugumą, todėl vietiniai iniciatyvos imasi į savo rankas. Rizikuodamas savo gyvybe, dokumentinių filmų kūrėjas Matthew Heinemanas nusprendžia sekti dvi su vietine narkotikų mafija kovojančias grupuotes ir šias kvapą gniaužiančias kovas parodo dokumentiniame filme „Cartel Land“.
Welcome to Leith, rež. Michaelas B.Nicholsas, Christopheris K. Walkeris
Leithas – mažas, ramus JAV Šiaurės Dakotos kaimelis, kurio gyvenimą sudrumsčia naujas gyventojas. Iš pradžių Craigas Cobbas atrodo kaip paprastas, uždaras bei šiek tiek ekscentriškas vyras. Kaip paaiškėjo vėliau, Craigas yra vienas aršiausių JAV rasistų, kurio planas – Leithą paversti naujųjų nacių komuna. „Welcome to Leith“ kūrėjai su kamera sekė Craigo gyvenimą kaimelyje, fiksavo jo gyventojų pasipriešinimą nacizmo idėjoms bei mūsų visų retoriškai klausė, kokie yra šiuolaikinės demokratijos limitai?
Už uždangos
Under the Sun, rež. Vitaly Mansky
Ukrainietis režisierius Vitaly Mansky metus laiko gyveno Šiaurės Korėjoje ir fiksavo paprastos vietos šeimos dienas. Žinoma, valdžia griežtai kontroliavo kiekvieną režisieriaus filmuojamą kadrą, tad, atrodytų, papasakoti nešališką, tikrąją šios komunistinės šalies istoriją yra tikrai sunku. Tačiau V.Mansky pavyko į situaciją Korėjoje pažvelgti iš kito kampo. Stebėdamas paprastus žmones, jis „Under the Sun“ pristatė propagandos mechanizmo veikimo principą, kuriame kiekvienas pilietis atlieka jam priskirtą socialinį vaidmenį. V. Mansky yra sukūręs per 40 dokumentinių filmų, laimėjęs ne vieną tarptautinį kino apdovanojimą, tad „Under the Sun“ tikrai neturėtų nuvilti.
p.s. tie, kurie domisi filmais apie Šiaurės Korėja, būtinai turi pamatyti šį darbą.
A Flickering Truth, rež. Pietra Brettkelly
Sinefilas Ibrahimas Arify savo gimtąjį Afganistaną į Vokietiją iškeitė dėl nuolatinių kovų bei pavojaus gyvybei. 2012 metais vyras sugrįžta į gimtinę vadovauti Afganistano filmų institutui, kurio dauguma filmuotos medžiagos buvo sunaikinta kovų metu. Kai kurie filmai buvo uždrausti Talibano dėl netinkamo, vakarietiško turinio, tad jų saugojimas tiek Ibrahimui, tiek kitiems jo pagalbininkams buvo mirtinai pavojingas.
Salamanca, rež. Ruslan Fedotow, Alexandra Kulak
Meksikos miestelyje Salamanca įsikūrusių menonitų (krikščionių anabaptistų judėjimas) gyvenimas jau daugybę metų teka paprasta, kuklia, puikiai organizuota vaga. Dokumentinio kino kūrėjai, rusai Ruslanas Fedotowas ir Alexandra Kulak užfiksavo vienos šios bendruomenės šeimos, turinčios aštuonis vaikus, kasdienybę. Jie gyvena namuose, pastatytuose protėvių, dirba laukuose, kuriuose pirmuosius augalus pasodino jų proseneliai. Menonitų vyrai visuomet vilki languotus marškinius, petnešas bei juodas kelnes, moterys – tamsias sukneles bei skrybėles su kaspinais. Mokyklose berniukai sėdi kairėje, mergaitės dešinėje pusėje; moksleivių kepurės tvarkingai sukabintos ant sienos. Jų vienintelė knyga – Biblija.
p.s. vien „Salamanca“ anonsas vertas atskiro dėmesio.
Herojai
Ukrainian Sheriffs, rež. Romanas Bondarchukas
Ukrainiečių režisieriaus Romano Bondarchuko dokumentinis filmas „Ukrainian Sheriffs“ – tai istorija apie mažame Ukrainos kaimelyje gyvenančių vietos šerifų Viktoro ir Volodya kasdienybę. Miestelio nusikaltimų sąrašas labai platus – ančių vagystės, kaimynų ginčas, alkoholis bei psichologinis teroras. Tačiau labai greitai ramus kaimelio gyvenimas baigiasi, kuomet Ukrainoje prasideda kariniai neramumai. Beje, R.Bondarchuko praėjusių metų filmas „Euromaidan. The Rough Cut“ buvo rodomas ir Lietuvoje, festivalio „Nepatogus kinas“ metu.
Driving with Selvi, rež. Elisa Paloschi
Kanadiečių režisierės Elisa Paloschi filmas „Driving with Selvi“ pasakoja istoriją apie indę Selvi – pirmąją taksi vairuojančią moterį pietų Indijoje. Merginos likimas panaši į tūkstančius kitų Indijos moterų istorijas. Selvi buvo prievarta ištekinta vos 14-os metų, išnaudojama ir mušama daug vyresnio vyro, kol galiausiai sugebėjo pabėgti iš mažo kaimelio į miestą.
B Movie: Lust & Sound in West Berlin (1979-1989), rež. Jörg A. Hoppe, Klaus Maeck, Heiko Lange
„B-Movie“ – tai iš dokumentinių archyvų sumontuota pasiutusi muzikinė istorija apie Vakarų Berlyno muzikinę sceną 1980-aisiais. Istorijas užfiksavo vokiečių naujosios bangos muzikos gerbėjas britas Markas Reederis, į Berlyną iš niūriojo Mančesterio atsikraustęs 1979 metais. Galbūt jaunajai kartai mažai ką sako tokių grupių kaip „Einstürzende Neubauten“, „Die Ärzte“, „Tangerine Dream“ pavadinimai, tačiau pamatyti muzikinį „B-Movie“ tikrai verta. Kam įdomu, interviu su M.Reedu rasite čia.
Meilė
My Silicone Love, rež. Sophie Dros
50-etis britas Everardas turi net 12 nuostabių moterų, kurios visada palankiai sutinka su jo nuomone. Šios moterys – silikoninės lėlės, kurioms Everardas perka gražius drabužius, ir, žinoma, mylisi. Režisierė Sophie Dros seka Everardo ir jo moterų kasdienybę, diskutuoja, kodėl vyriškis yra neįgalus bendrauti su aplinkiniais, ir kodėl silikoninės lėlės jam puikiai atstoja žmogišką kontaktą. Kažkuo primena filmą „Larsas ir jo tikroji mergina“ („Lars and the Real Girl“), ar ne?
A Syrian Love Story, rež. Seanas McAllisteris
Režisieriaus Seano McAllisterio užfiksuota meilės istorija – išskirtinė. Ameras ir Raghda prieš gerus 20 metų susipažino Sirijos kalėjime. Mėnesių mėnesius įsimylėjėliai komunikavo per slaptą kalėjimo sienoje išgręžtą skylutę. Išėję į laisvę, jie susituokė ir susilaukė vaikų. Tačiau 2009-aisiais Raghda vėl buvo uždaryta į kalėjimą dėl politinių priežasčių. Paleista iš kalėjimo, moteris, atrodo, turi pasirinkti, kas svarbiau: meilė šeimai, ar tėvynei? Režisierius Seanas McAllisteris 5 metus filmavo šios šeimos dramą, tapdamas jos dalimi.