fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino pavasaris, KP festivalio apžvalgos

KP`17: Kelly Reichardt „Tikros moterys“ apie tarpusavio santykių komunikacijos problemas (apžvalga)

Kadras iš filmo „Tikros moterys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kelly Reichardt karjeros pradžioje teko dirbti su Halu Hartley, Normanu René ir Toddu Haynesu. Su pastaruoju ji susipažino debiutinės režisieriaus juostos „Nuodai“ (Poison, 1991) filmavimo metu. Kelly Reichardt buvo atsakinga už darbą su rekvizitais. Ilgainiui ši pažintis virto nuoširdžia dviejų talentingų kūrėjų draugyste. Toddas Haynesas prodiusavo visus Kelly Reichardt filmus, pradedant „Senais džiaugsmais“ (Old Joy, 2006), o paskutinio savo filmo „Kerol“ (Carol, 2015) titrų pabaigoje išreiškė jai ypatingą padėką.

Daugumoje režisierės darbų galima atrasti kelio filmų motyvų. Vienintelėje iki šiol Lietuvoje rodytoje Kelly Reichardt juostoje „Vendė ir Liusė“ (Wendy and Lucy, 2008) pagrindinė herojė važiuoja į Aliaską tikėdamasi rasti darbą. „Žolės upėje“ (River of Grass, 1994) pasakojama apie dviejų atsitiktinai susitikusių nevykėlių porelę, kuri, bandydama pabėgti nuo kasdieninės rutinos, naktį maudosi svetimame baseine ar šaudo iš rasto ginklo. Jau minėtų „Senų džiaugsmų“ centre – du seniai nesimatę draugai, nusprendę kartu praleisti savaitgalį toli nuo namų, o „Myko kelyje“ (Meek’s Cutoff, 2010) naujakuriai leidžiasi į kelionę per Oregono dykumą.

Naujausiame savo filme „Tikros moterys“ (Certain Women, 2016) Kelly Reichardt pakeitė mėgstamą filmavimo vietą iš šiaurės vakarų JAV dalyje įsikūrusios Oregono valstijos į Montaną tam, kad galėtų adaptuoti kino ekranams ten užaugusios rašytojos Maile Meloy sukurtus tris trumpus apsakymus iš rinkinio „Du būdai – tai vienintelis būdas pasiekti savo“ (Both Ways Is the Only Way I Want It, 2009).

Kadras iš filmo „Tikros moterys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Pirmojoje istorijoje advokatę įkūnijančiai Laurai Dern tenka susidurti su darbo vietoje traumą patyrusiu įkyriu, seksistiškai nusiteikusiu klientu, atsisakančiu susitaikyti su tuo, kad jam nepavyks prisiteisti norimą kompensacijos sumą. Jis visiškai ignoruoja Lauros Dern herojės išsakytus argumentus paversdamas ją savo įkaite.

Antros novelės pradžioje stebime miške bėgiojančią moterį, tačiau šis sportas jai nėra būdas pagerinti fizinę formą. Ji bėga tam, kad liktų viena ir, sustojusi viduryje miško, galėtų užsirūkyti cigaretę, o kai tai nebepadeda pailsėti nuo abejingos dukros ir tik apsimetančio suprantančiu vyro, nukreipia visą savo energiją į namo statybas. Subtili ir niuansuota Michelle Williams vaidyba neleidžia pamiršti jos herojės ne tik pasibaigus šiam segmentui, bet ir filmo titrams.

Trečioji herojė (Lily Gladstone) rūpinasi arkliais ūkyje, o vakarais išvažiuoja į miestą, kuriame nieko nepažįsta. Kartą, pastebėjusi kažkur užeinančią nedidelę žmonių grupę, ji nusprendžia pasekti jų pavyzdžiu ir atsiduria suaugusiųjų mokymo centro paskaitoje, kurioje nagrinėjamas švietimo įstatymas. Kursą dėsto už keturių valandų kelio gyvenanti teisės studentė (Kristen Stewart), priėmusi šį pasiūlymą iš baimės neišsimokėti kredito už studijas. Po paskaitų jos eina į šalia esančią kavinę, kur vieniša mergina paradoksaliai susižavi jaunosios dėstytojos pasakojimais apie savo monotonišką gyvenimą.

Kadras iš filmo „Tikros moterys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Visose trijose istorijose keliama negebėjimo komunikuoti tarpusavio santykiuose problema. Kai vienas asmuo trokšta bendravimo ir supratimo, o kitas bet kokiomis priemonėmis vengia nepatogaus, nereikalingo bei įkyraus kontakto arba jo nesureikšmina. Filmo herojai nevienodai suvokia komunikaciją, todėl pasitelkia skirtingus pranešimų konstravimo logikos būdus. Taip pat personažus vienija nusivylimo ir nepasitenkinimo jausmas – pavargę herojai neretai linkę grįžti į sąstingio būseną, kurioje jų negali paveikti joks sukrėtimas.

Traumą patyrusiam advokatės klientui komunikacija yra priemonė perduoti savo mintis ir jausmus, todėl jis rėžia tai, kas yra jo galvoje, skirdamas mažai dėmesio konteksto įsisavinimui. Tuo tarpu advokatė įpratusi vadovautis konvencine konstravimo logika, kai svarbiausia yra pranešimų tinkamumas ir elgimasis taip, kaip reikia elgtis. Jai komunikacija – taisyklėmis pagrįstas žaidimas, tad ji kiek įmanydama stengiasi pasyviai priešintis ją persekiojančiam klientui ir tik pabaigoje galutinai susitaiko, kad jai nepavyks likti šios istorijos nuošalyje.

Michelle Williams įkūnijamos herojės santykiai su jos vyru iki šiol nenutrūko tik todėl, kad jie abu komunikaciją suvokia kaip priemonę susitarti dėl įvairių tikslų. Galima nuspėti, kad daugelį metų šiuo tikslu buvo dukros saugumas. Jie jau seniai nebėra artimi, bet per daugelį metų išmoko nutylėti kai kuriuos dalykus pamiršę, kad komunikacijos stoka nepadeda spręsti santykių problemų.

Kadras iš filmo „Tikros moterys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Vienišai Lily Gladstone herojei pokalbiai su jaunąją dėstytoja du kartus per savaitę, kurių metu ji dažniai tyli, atstoja visą laisvalaikį, o jos nauja pažįstama, priešingai, jų visiškai nesureikšmina ir greičiausiai pamiršta išėjusi iš kavinės. Remiantis socialinių mainų teoriją tokie santykiai pasmerkti greitam jų nutraukimui.

Kelly Reichardt dedikavo šį filmą Liusei. Taip, tai pačiai savo ištikimai keturkojei draugei, kuri „Senuose džiaugsmuose“ kartu su pagrindiniais herojais keliavo į Kaskadinius kalnus, o filme „Vendė ir Liusė“ buvo dingusi pakeliui į Aliaską. Režisierės meilė šunims niekur nedingo, dabar ji priglaudė kelis naujus augintinius, kuriuos taip pat galima išvysti ir šioje juostoje.

„Tikros moterys“ – trys tylios, apgaulingai paprastos, melancholiškos, nuoširdžios, jaudinančios istorijos. Kiekviena iš jų trunka vos pusvalandį ir labiausiai įsimena lėtu pasakojimo tempu, psichologiniais niuansais, prislopintomis spalvomis, Montanos peizažais bei minimaliu garso takeliu. Tai pirmasis „Kino pavasaryje“ rodomas Kelly Reichardt filmas. Tikėkimės, kad ateityje Lietuvos žiūrovai dažniau turės galimybę pamatyti naujausius režisierės kūrinius didžiuosiuose ekranuose.

Filmo anonsas:

Filmo seansai:

Kovo 24, penktadienis, 17:00-18:47, Forum Cinemas Vingis, S03, Vilnius

Kovo 25, šeštadienis, 19:00-20:47, Forum Cinemas Kaune, KS3, Kaunas

Kovo 25, šeštadienis, 21:45-23:32, Forum Cinemas Akropolis, S02, Vilnius

Kovo 27, pirmadienis, 21:15-23:02, Forum Cinemas Vingis, S08, Vilnius

Kovo 29, trečiadienis, 14:30-16:17, Forum Cinemas Vingis, S08, Vilnius

Visus seansus galima rasti oficialiame festivalio „Kino pavasaris“ tinklalapyje.

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.