Šaltinis: cineuropa.org
Provokuojantis režisieriaus Bertrando Mandico ilgo metro debiutas „Laukiniai berniukai“ (Les Garçons Sauvages, 2017) ne vieną privers susimąstyti apie visuomenės primetamus lyčių stereotipus. Ryškus, kontrastingas, nepaprastai išraiškingas tiek vizualine, tiek turinio prasme filmas griauna mums įprastą kūno sampratą bei žaidžia su įskiepytais lyčių įvaizdžiais – tai absoliučiai neįprastas queer idėjų atspindys.
Prancūzų menininkas ir režisierius Bertrandas Mandico yra sukūręs daug trumpo metro eksperimentinių filmų ir instaliacijų, tačiau ilgo metro filmo ėmėsi pirmą kartą. Šio menininko kūryba visada stebino ir provokavo, jam būdingas tamsus humoras, makabriški elementai ir visiškas atvirumas neįprastam požiūriui. Šio režisieriaus filmai ne vieną sykį pelnė prizus festivaliuose. Jo trumpas filmas „Boro dėžėje“ (Boro in the Box, 2011) apie lenkų menininką Walerianą Borowczyką laimėjo Didįjį prizą „Clermont-Ferrand“ festivalyje. Šio menininko įtaka matoma ir jo naujausiame filme „Laukiniai berniukai“.
Apskritai šiame filme jaučiama daugelio kūrėjų įtaka. Ryškiausia jų, žinoma, yra, jau minėto Waleriano Borowczyko, filmas „Goto, meilės sala“ (Goto, Island of Love, 1969). Tačiau režisierius įkvėpimo sėmėsi ir iš daugelio kitų šaltinių. Žiūrovas tikrai prisimins tokius kūrinius, kaip Viljamo Goldingo „Musių valdovas“, Danielio Defo „Robinzonas Kruzas“ ir taip pat visus kitus klasikinius kūrinius, kuriuose figūruoja negyvenamos salos įvaizdis ir bandymas joje išlikti. Pats Bertrandas Mandico teigia, kad pirmiausia jis prisiminė Pinokio sala, kur malonumų ieškantys vaikai buvo paverčiami asilais, taip pat Kirkės salą iš Odisėjo. Taip pat galima pastebėti J. G. Ballardo, Williamo Burroughso bei Anthony Burgesso įtaką.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Laukinių berniukų“ veiksmas nukelia į XX a. pradžią, tačiau vieta ar laikas, nėra aiškiai įtalpinti istoriniame kontekste. Penki berniukai yra nubaudžiami už netinką moralinį elgesį ir su žiauriu kapitonu yra išsiunčiami į negyvenamą salą. Ši sala tikras rojus seksualinių malonumų ištroškusiems berniukams. Neseniai pirmuosius brandos požymius patyrę paaugliai, beatodairiški, jaunatviškai žiaurūs, negalintys suvaldyti savo seksualinių poreikių, trokštantys be perstojo ragauti gyvenimo malonumus, taip pat romantiški ir jautrūs, šioje saloje patiria visišką transformaciją. Tačiau ta transformacija yra visiškai neįtikėtina. Ši malonumų sala tampa brendimo simboliu, kai žengiama iš naivios vaikystės į kūniškų potyrių kupiną, naujos patirties atnešantį suaugusiųjų pasaulį.
Pagrindinius veikėjus berniukus vaidina mergaitės aktorės – Pauline Lorillard, Vimala Pons, Diane Rouxel, Anael Snoek ir Mathilde Warnier. Visų pirmą, šį režisieriaus sprendimą lėmė tai, kad jis netiki lyčių stereotipais ir mano, kad kine vaidmenys turėtų būti suteikiami neatsižvelgiant į lytį. Pažiūrėjus filmą šis Bertrando Mandico sprendimas pasirodo visiškai nuoseklus ir logiškas. Filmas ne tik turiniu, bet ir forma ištrina ribas tarp lyčių, jas sulieja. Šios aktorės nepaprastai įtikinamai atlieka brutalių laukinių berniukų vaidmenis. Tačiau labiausiai savo vaidmeniu žavi nuolatinė režisieriaus palydovė aktorė Elina Löwensohn, kuri vaidina Severiną – vyrą, kuris tampa moterimi ir siekia pasaulį paversti moterų pasauliu.
Filme ironiškai pateikiami tiek vyriškumo, tiek moteriškumo standartai. Kritiškai yra pažvelgiama ir į feministines idėjas, tačiau tiek, kiek tai kalba apie moterų ir vyrų skirtumus, moterų viršenybę prieš vyrus. Iš esmėd šiame filme reiškiama idėja, kad visai nesvarbu, kokios lyties esi. Ir tai liečia ne tik mąstymą ar elgesį, bet ir kūno suvokimą. Kūno įvaizdžiu žaidžiantis režisierius atskleidžia jo grožį, jo seksualumą ir tuo pačiu jo lankstumą, jo permainingumą.
Šaltinis: filmcomment.com
Nepaprastai gražiai nufilmuotas operatoriaus Pascale‘o Granelo filmas „Laukiniai berniukai“ primena ekspresionistų paveikslus. Ryškus ir kontrastingas, tačiau tuo pačiu tamsių, gilių atspalvių vizualine prasme filmas kuria dinamišką bei siurrealistinį sapno įvaizdį. Filmo vizualinė pusė tik dar labiau ištirpdo naratyvinį pasakojimą ir viskas atrodo tarsi pasaka. Taip pat reikiamus akcentus filmui suteikia ir muzika, kurią režisierius įrašinėjo jau po to, kai viskas buvo nufilmuota.
Šiame filme susijungia nuotykių žanras, groteskas, mistika, anarchija ir queer idėjos. „Laukiniai berniukai“ tikrai patiks ne visiems vien dėl savo eksperimentinės formos ir provokuojančio, brutalaus, stereotipus laužančio turinio, tačiau jis tikrai paliks nemenką įspūdį visiems jį pažiūrėjusiems.
Artimiausi filmo „Laukiniai berniukai“ seansai:
- kovo 25, sekmadienis, 21:00–22:51, Forum Cinemas Vingis, S11, Vilnius.
Visus filmo seansus galite rasti oficialiame festivalio „Kino pavasaris“ tinklalapyje: http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6362-laukiniai-berniukai
Filmo anonsas: