fbpx
Festivaliai, Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino pavasaris, KP festivalio apžvalgos, Naujienos

KP18: „Paveldėtojos“. Rizika, bėgant nuo dusulio (apžvalga)

Kadras iš filmo „Paveldėtojos“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Paragvajietiška istorija apie aristokratę Čelą, jos nusigyvenimą ir bandymą prisitaikyti prie kitos socialinės klasės gyvenimo; apie Čelą, kuri trisdešimt metų gyvena su savo partnere. Kaip lengva iš šios paprastos istorijos nuklysti į visas įmanoma socialines problemas nagrinėjantį (svarbu suprasti kontekstą – Paragvajuje itin didelės pajamų nelygybė, dauguma žmonių turtuoliai arba skurdžiai), bet nieko be „patirkite skaudžias gyvenimo situacijas patogiose kino teatro kėdėse bent šias dvi valandas“ nepasakantį filmą. Marcelo Martinessi, nors režisuoja pirmąjį savo filmą (o gal būtent tai jam ir padeda), išvengia šio lengviausio kelio ir pateikia tipinį, gerą festivalinį filmą, kurį ir nori pamatyti ištikimi „Kino pavasario“ žiūrovai.

Filmo „Paveldėtojos“ (Las Herederas, 2018) centre – pagrindinė veikėja Čela, kurią vaidina visiškai nepatyrusi Ana Brun, atliekanti savo vaidmenį taip nuoširdžiai, jog į Čelą galima praktiškai įsikūnyti. Prie to prisideda ir keli M. Martinessi kadrai, pateikti iš pirmo asmens (Čelos) perspektyvos. Tokių kadrų filme gal trys-keturi, bet dėl saikingo išskirtinės formos ieškojimo, jie sukuria norėtą įspūdį. Viename pirmųjų šių kadrų mes, žiūrovai, vairuojame mašiną – suklerusią ir reikalaujančią remonto – kartu su Čela, kuri, tiesą sakant, net neturi vairuotojo pažymėjimo. Čia gimsta metafora, iš esmės apibūdinanti visą filmą – veikėja pagyvenusi ir pavargusi visa savo esybe – trokšta naujovių, pojūčių, dabartinės sąlygos ją dusina, tačiau tam, kad pajustų naujus išgyvenimus, ji privalo surizikuoti.

Kadras iš filmo „Paveldėtojos“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Ir kaip norisi, jog Čelos rizika atsipirktų! Turbūt nedaug žiūrovų tiesiogiai susitapatina su Čela, tai yra, jiems herojės problemos kasdienybėje nėra artimos. Tačiau „Paveldėtojose“ viskas pateikiame taip atsargiai ir apgalvotai, kad dėl parduodamų prabangių Čelos baldų darosi skaudu visiems. Taip, A. Brun vaidina puikiai, scenarijus „sukaltas“ tikrai neblogai, bet tiek pat pagyrų vertas ir režisieriaus darbas. M. Martinessi pasakoja individualią herojės istoriją, neredukuoja jos iki didžiųjų problemų atspindžio,  ir vis vien – „Paveldėtojos“ paliečia daugelį žiūrovų.  Aišku, skonio reikalas, bet mano manymu, stiprus veikėjas yra viena svarbiausių dalių filmo pasakojimui, temai, ir tiesiog filmui iš esmės.

Kalbant apie veikėjus, jų kiekis suskaičiuojamas ir, išskyrus pora sušmėžavimų, visos personažės yra moterys. Galima paspėlioti, jog toks režisieriaus sprendimas siejasi ne tiek su moterų reprezentacija filmuose, kiek moterų vaidmenimis Paragvajaus kultūroje, politikoje. Jos lieka nepastebėtos, pernelyg mažai girdimos. Siekis akcentuoti moterų vaidmenis Holivudo kine kartai patiria fiasko dėl dirbtino pritempimo, ypač tais atvejais, kai perkuriamas filmas, vyrų vaidmenis pakeičianti moterų vaidmenimis. Tuo tarpu „Paveldėtojos“ tai atlieka nepastebimai, natūraliai ir įnešdamos į kiną kažką naujo.

Kadras iš filmo „Paveldėtojos“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Tiek daug emocijų ir įspūdžių, o vis tik – apie ką filmas? Mėgstantys siužeto vingrybes „Paveldėtojose“ neras, ko ieško. Filmas apie Čelą – pavargusią moterį, kurios gyvenimas stagnuoja arba keičiasi į blogą, todėl ji išdrįsta imtis veiksmų ir keistis pati. Tai viskas, ką reikia žinoti prieš einant į kino teatrą. Likę egzistenciniai išgyvenimai ir dilemos atsiskleis patys.

 „Paveldėtojas“ galima kaltinti tik vienu – tai nėra pernelyg išsiskiriantis filmas. Laiko nesugaišite, kvaili nepasijusite, bus įdomu žiūrėti į kokybiškai sukurtą filmą su gyvomis veikėjomis ir jaudinančia vaidyba. Tikriausiai pagalvosite apie „Paveldėtojas“ ir prabėgus savaitei ar dviem po festivalio.  Tik sunku pasakyti, ar po mėnesio ar metų filmotekoje jo nepakeis kitas, panašus, kokybiškas, tikras „Kino pavasario“ produktas.

Artimiausi filmo „Paveldėtojos“ seansai:

kovo 27, antradienis, 19:50-21:25, Forum Cinemas Vingis, S09, Vilnius

Visus filmo seansus galite rasti oficialiame festivalio „Kino pavasaris“ tinklalapyje: https://kinopavasaris.lt/lt/programa/6537-paveldetojos

Filmo anonsas:

Komentarai

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.