Garsus Kinijos Tangų dinastijos daktaras Sun Simiao teigė, kad susirgus pacientui jis pirmiausia sureguliuodavo žmogaus dietą ir gyvenimo būdą. To dažniausiai užtekdavo per kurį laiką išgydyti daugumą ligų. Ir tik tuomet, jei niekas nepadėdavo, daktaras skirdavo vaistus. Istorija girdėta turbūt šimtus kartų ir šimtus kartų ši tiesa vakarų pasaulyje iki šiol dažnai interpretuojama kitokiu diskursu. Mūsų daktarais tampa žiniasklaida bei garsenybės, o mitybos mados keičia viena kitą. Tačiau tiesa išlieka nepakitusi – dėl mūsų kūno individualumo neegzistuoja mitybos planas, tinkantis visiems.
Margarita Jurjonaitė individualios mitybos magistro studijas baigė Didžiojoje Britanijoje. Farmacininkės išsilavinimą Lietuvoje įgijusi mergina patyrė, ką reiškia prigimtinių kūno poreikių ignoravimas, laikantis visuotinių mitybos normų; studijų metu įgytos bei pritaikytos žinios jai padėjo susitvarkyti sveikatos problemas. Trumpam grįžusi į Lietuvą, Margarita pasidalijo savo žiniomis apie mitybą ir jos individualų terapinį poveikį.
Kaip nusprendėte tapt individualios mitybos specialiste?
Sveika mityba domėjausi jau ilgokai, nors į jos terapinį poveikį ėmiau gilintis visai neseniai. Prieš kelerius metus nusprendžiau tapti vegetare, vėliau po truputį perėjau prie veganizmo. Apie jo naudingumą organizmui internete radau gausybę informacijos: buvo giriamas ne tik vegano sąmoningumas, bet ir garsiai kalbama apie teigiamą šios mitybos poveikį sveikatai. Nors ja niekada nesiskundžiau, vis dėlto visur eskaluojama informacija mane patraukė. Tapusi vegane, pradėjau dažnai sirgti, krito svoris, apskritai susijaukė viso žarnyno veikla. Draugai pradėjo nerimauti ar tik kuo nesergu, nes visiškai sulysau.
Tačiau toliau sėkmingai visiems įrodinėjau, kad viskas gerai, tiesiog propaguoju sveiką gyvenimą. Žinoma, nerimavau dėl ypač pagreitėjusios medžiagų apykaitos, bet internete radau paguodžiančios informacijos, kad normalu dažnai ir daug valgyti. Tada dar nežinojau, į ką kreipti, iš kur gauti profesionalios informacijos apie maistą ir jo poveikį organizmui. Atrodė, kad atsidūriau aklavietėje. Pradėjusi individualios mitybos studijas maniau, kad taip rasiu atsakymą, kaip palengvint kitų žmonių sveikatos problemas, tačiau pirmąja savo kliente tapau aš pati. Būtent studijos padėjo sutvarkyti veganizmo dietos sukeltas sveikatos problemas.
Lietuvoje įgijote farmacininkės išsilavinimą, tačiau maisto terapijos studijos susijusios su visiškai priešinga koncepcija. Kodėl žmonės pirmiausia gydosi vaistais ir pamiršta mitybą?
Dirbdama farmacininke tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kasdien susidurdavau su labai sunkiai sergančiais klientais. Nuo skiriamų medikamentų žmonėms nuolat atsirasdavo naujų negalavimų, kuriems nuslopinti buvo skiriami dar kiti vaistai, tačiau pacientų savijauta tik blogėdavo. Tarsi užburtas ratas, iš kurio išeit neįmanoma nevartojant gausybės vaistų.
Gydyti ligos simptomus stebuklingomis piliulėmis yra pasenęs, tačiau vis dar labai populiarus medicinos modelis. Žinoma, vaistai buvo ir yra naudingi ūminėms ligoms, pvz., bakterinėms infekcijoms, gydyti. Ir nors XXI a. lėtinės ligos savo skaičiumi žymiai pralenkia ūmines ligas, joms gydyti taikomas tas pats modelis, neatsižvelgiant į kitus faktorius. Lėtinės ligos gali būti genetinių pokyčių, aplinkos užterštumo, streso, tam tikrų medžiagų trūkumo, sėslaus gyvenimo būdo pasekmės. Naujame medicinos modelyje pirmiausia yra ne slopinami ligos simptomai, o randamos ligos šaknys, atstatoma sutrikusi bendrinė sistema ar organo funkcijos.
Individualizuota mityba yra naujo medicinos modelio atšaka, kuri atsižvelgia į chroninės ligos priežastį, aplinkos faktorius ir genetinį prigimties individualumą. Remiantis patofiziologinėmis žiniomis, pacientui rekomenduojamas mitybos planas, papildai, gyvensenos būdo pokytis. Žinoma, rezultatai, kitaip nei nuo stebuklingų piliulių, pajuntami palaipsniui, todėl šis metodas dažnai netenkina prie greito pagijimo efekto pripratusių žmonių. Vis dėlto, individuali mityba yra puikiai suderinama su esamuoju medicinos modeliu ir padeda mums geriau jaustis.
Kas Jums pasirodė svarbiausia studijuojant asmeninės mitybos mokslus?
Bestudijuodama dar geriau suvokiau, kad dauguma mūsų ligų prasideda nuo virškinamojo trakto, o visos kūno sistemos yra glaudžiais susijusios. Dažnai norint pagydyti vieną sunegalavusią sistemą, reikia priežasčių ieškoti kitose. Labai svarbu surinkti išsamios informacijos apie žmogaus praeitį gyvenamą vietą, maistą, veiklą, šeimos ligos istoriją, nes tai padeda įžvelgti nuo ko prasidėjo sveikatos problemos ir kurią kūno sistemą reikia atstatyti. Jei žmogus skundžiasi energijos trūkumu, tai gali būt ne tik dėl geležies trūkumo ar nepilnavertes skydliaukės veiklos. Energijos nepriteklių gali sukelti ir sumažėjusi antinksčių veikla, pvz., dėl didelio streso. Jos gali trūkti ir dėl mitochondrijos – energijos gamintojos, esančios mūsų ląstelėse – funkcijos sutrikimo ar daugelio kitų priežasčių. Tad svarbu nustatyti iš kur kyla problema, ir padėt vienai ar kelioms sistemoms atsistatyti. Taip pat labai svarbi bendra virškinamo trakto sveikata, dėl reikalingų medžiagų absorbcijos ir apsaugojimo nuo toksinų patekimo į organizmą.
Kaip išsiaiškinate, kas tinka individualiam organizmui?
Pirmiausia reikia vartot subalansuotą ir kuo mažiau perdirbtą maistą. Rekomenduojama valgyt ekologiškų įvairiaspalvių ir plataus asortimento daržovių, 6-8 porcijas per dieną, 2-3 sezoninius vaisius, baltymų (augalinės ar gyvulinės kilmės), sveikųjų riebalų ir, jei organizmas toleruoja, grūdinės kultūros produktus.
Jei žmogus vartoja subalansuotą maistą ir gerai jaučiasi, tikėtina, kad jo mityba tinkama. Jei organizmas pradeda siųsti tokius signalus kaip svorio pokytis, virškinamojo trakto negalavimai, nuovargis, bėrimai, migrena, nusilpusi imuninė sistema – tai gali būti ženklas, kad maisto racione kažko trūksta arba yra perteklius. Reiktų stengti nevalgyti tų pačių produktų kasdien, varijuoti; jei organizmas netoleruoja kažkokio maisto, jis spėtų atsinaujinti išsivalyti. Pvz., kas dieną valgant lęšius ar avinžirnius, skatinama medžiagų apykaita ir palaipsniui sukeliamas viduriavimas. Kasdien valgant rūkytą žuvį, dėl didelio histamino kiekio kai kuriems žmonėms gali atsirasti galvos skausmas.
Kokias mitybos klaidas dažniausiai daro žmonės? Kokie labiausiai įsišakniję mitai mums kenkia?
Nuo pat mažens mums buvo kalama į galvą, kad reikia gerti daug pieno, kuris esą turi kalcio ir dėl to stiprina kaulus, dantis. Tačiau tyrimai rodo, kad didelis pieno suvartojimas yra susijęs su osteoporoze moterims ir padidėjusia mirtingumo rizika abiems lytims. Paradoksalu, tačiau kiti tyrimai teigia, kad pieno produktai kaip jogurtas ir sūris sumažina osteoporozės tikimybę moterims ir mirtingumo riziką. Ši priešprieša nutinka dėl d-galaktozės – pieno cukraus, kurio fermentuotose pieno produktuose beveik nėra. Pienas ir jo produktų vartojimas yra siejamas su įvairiomis vėžinėmis ligomis, uždegimais ir apskritai yra sunkiai virškinimas. Jis yra vienas iš dažniausių alergenų, taip pat prisidedančių prie astmos, aknės, sinuso problemų.
Pastaruoju metu žmonės vis daugiau kalba apie javuose esančio gliuteno žalą organizmui. Gal galite tai pakomentuoti
Javai turi ne tik žmogaus organizmui naudingų, bet ir žalingų medžiagų. Viena iš jų – gliadinas, kuris yra baltymo glitino sudedamoji dalis. Jis yra siejamas su celiakija – lėtine plonosios žarnos liga, taip pat gali sukelti skydliaukės, sąnarių, kepenų pažeidimų. Glitinas taip pat yra siejamas su astma, egzema, nuovargiu, migrenomis ir daugelio kitų negalavimų atsiradimu. Opioidų pertekliaus teorija teigia, kad įvairiose javuose (kviečiuose, rugiuose, miežiuose) esanti glitinas žarnyne yra suskaldomas į glitino morfiną, kaip ir pieno produktuose esanti kazeinas į kazeino morfiną. Šie peptidai savo struktūra yra labai panašūs į morfiną, prie kurio, kaip visi žinome, yra labai greitai priprantama. Esant padidėjusiam žarnyno sienelių pralaidumui, šie opioidai patenka į centrinę nervų sistemą ir, prisijungę prie opioidinių receptorių, sutrikdo normalią smegenų neuroreguliaciją.
Šis mechanizmas siejamas su autizmu, kai kuriomis sutrikusiomis elgsenomis, susijusiomis su šizofrenija ir psichozėmis. Tyrimai rodo, kad nustojus valgyti grūdus ir pieno produktus, pastebimai pagerėja elgesys, psichologinė savijauta, atsikratoma galvos miglotumo ir netgi aiškiau mąstoma.
Vadinasi, mitybos terapija gali padėt ir žmonėms, kamuojamiems depresijos?
Depresijos tema yra ypač aktuali mūsų visuomenėje. Iš asmeninės patirties žinau, kad mitybos terapija duoda tikrai gerų rezultatų, padeda žmonėms palaipsniui grįžti prie pilnaverčio gyvenimo būdo. Asmenims, besiskundžiantiems depresija, labai svarbu laikytis mitybos plano, kuris išlaikytų stabilų gliukozės kiekį kraujyje. Dideli cukraus svyravimai išbalansuoja smegenų veiklą ir gali sukelti nuotaikų kaitą.
Reiktų vengti daug angliavandenių turinčio maisto (saldumynų, duonos gaminių, vaisių) ir reguliariai maitintis. Nuo depresijos padeda tokie mitybos planai, kaip ketogeninė dieta, kurioje mažai angliavandenių, tačiau turi būti prižiūrima specialisto. Labai svarbu vartoti baltymus (žuvis, mėsa, kiaušiniai, ankštiniai augalai), nes iš jų organizmas gaminasi svarbias medžiagas, tokias kaip seratoniną – laimės hormoną.
Kamuojamiems depresijos labai svarbūs B grupės vitaminai. Jie dalyvauja energijos ir seratonino gamyboje bei yra reikalingi smegenims. B vitaminų poreikis streso metu ypač išauga. Saulės vitamino D3 trūkumas taip pat siejamas su depresija. Jo ypač trūksta rudenį, žiemos vakarais, žmonėms, dirbantiems uždarose patalpose. Kadangi depresija yra siejama su laimės hormono – seratonino – trūkumu, šį disbalansą galima pakoreguoti tokiais maisto papildais kaip 5-HtP. Tai yra natūrali medžiaga, iš kurios gaminasi seratoninas. Ne mažiau svarbios mūsų smegenims yra omega-3 veikliosios medžiagos, kurios prisideda prie depresijos ir nuotaikų svyravimo palengvinimo. Omega-3 randama žuvų taukuose arba gali būt išgaunama iš jūros dumblių. Norint pasiekti gerų rezultatų, vitaminai ir maisto papildai turi būti vartojami terapinėmis dozėmis. Depresiją gali palengvinti fizinė veikla: joga, sportas, pasivaikščiojimai, buvimas gamtoje. Kadangi mitybos terapija yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo žmogaus sveikatos ir aplinkos, visos minėtos rekomendacijos yra bendrinės.
Buvo teigiama, kad žmogus per savaitę gali suvalgyt ne daugiau kaip 3-5 kiaušinius, o dabar įrodyta, kad juos galima vartoti kasdien – cholesterolio kiekis nuo to nepakils. Ką galėtumėte pasakyt apie nuolat besikeičiančius produktų tyrimų rezultatus?
Dėl mokslo pažangos ir kasdien vis naujai skelbiamų tyrimų, gaunama informacija gali būti išties prieštaringa. Mano nuomone, svarbu nuolat susipažinti su naujaisiais moksliniais tyrimais ir juos pritaikyti.
Tie patys kiaušiniai seniau buvo keiksnojami, o dabar giriami dėl maistingumo, tačiau jie tinka ne visiems ir gali būti sunkiai virškinami. Kaip skelbia tyrimai, žmonėms, sergantiems diabetu, rekomenduojama jų vengti arba suvartoti ne daugiau kaip 1-2 kiaušinius per savaitę.
Kitas geras mokslinių tyrimų prieštaringumo pavyzdys – sotieji riebalai. Labai ilgai manyta, kad jie yra pagrindiniai širdies ligų sukėlėjai, tačiau šis teiginys yra ginčytinas. Naujausi tyrimai skelbia, kad transriebalai yra daug pavojingesni nei sotieji. Į pastaruosius žiūrima palankiau, nes suvokiama jų svarba ląstelių sienelėms.
Vis daugiau tirų veganų prisipažįsta perėję prie žuvies, baltyminių produktų vartojimo. Kaip pastebėti, kad ši dieta nėra žmogui tinkama?
Nors labai norėčiau patvirtinti atvirkščiai, tačiau veganizmas tinka ne visiems. Pirmiausia dėl baltymų trūkumo ir galimo neigiamo augalinių baltymų poveikio virškinamajam traktui. Ši dieta turi ir kelis teigiamus aspektus, gali veikti terapeutiškai: apsaugoti nuo nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau, manau, ji turi būt modifikuota, pritaikyta asmeniškai ir gerai prižiūrima. Rekomenduojama vartoti įvairius maisto papildus, vitaminus: B12, geležį, omega-3 sudėtyje esančias riebalų rūgštis – EPR (eikozapenteną) ir DHr (dokozahekseną), kurie padėtų pilnaverčiam organizmo funkcionavimui. Taip pat svarbu subalansuoti mitybą, sekti kūno siunčiamus signalus ir pastebėjus neigiamus požymius, laiku pakeisti savo nuomonę, kad nepakenktumėte sveikatai.
Kokia individualios mitybos terapijos ateitis?
Naujos technologijų galimybės bei diagnostinių testų pažanga pamažu kreipia mediciną į individualizuotą gydymą. Pagal kiekvieno žmogaus poreikius pritaikyta mityba – individualizuotos medicinos atšaka. Jos abi puikiai dera kartu ir padeda pasiekti dar geresnių gydymo rezultatų nei dabartinis medicinos modelis, kuriame, pvz., antidepresantai dėl mūsų prigimtis individualumo yra efektyvūs tik 6 iš 10 pacientų. Individualizuotos mitybos rekomendacijos skirtos gerai savijautai palaikyti apsaugot nuo ligų, taip pat tai – puiki priemonė sušlubavusiai sveikatai atstatyti. Tikiu, kad ateityje žmonės vartos vis mažiau piliulių, kurias pakeis tinkamai parinkta mityba.
Dėl mitybos klausimų galite susisiekti su Margarita el.paštu margarita.jurjonaite@yahoo.com
Šis straipsnis publikuotas nemokamo žurnalo OZONAS 2016 m. žiemos numeryje, kurį galite pavartyti čia.