Timas Burtonas žinomas iš savo siurrealistinių, potamsio atspalvio juostų ir su niekuo nesupainiojamo braižo. Pirmoji lietuvių pažintis su režisieriumi įvyko „Videokauko“ laidai parodžius jo fantastinę siaubo komediją „Vabalų sultys“. Prieš dvidešimt metų ši laida turėjo tokius reitingus, kokių galėtų pavydėti visi šiuolaikiniai šou apie šurmulingus įžymybių gyvenimo užkulisius.
Nedidelio biudžeto fantastinė komedija „Vabalų sultys“ 1988 metais JAV sugebėjo surinkti 80 milijonų dolerių pajamų ir tapo viena didžiausių finansinių sensacijų Amerikos kino istorijoje. Po šitokios sėkmės kino kompanija „Warner Bros.“ pakvietė T. Burtoną režisuoti „Betmeną“ (1989) – visiškas režisieriaus meistrystės pripažinimas Holivude. Filmas tapo naujos „Betmeno“ serijos pradžia ir galo jai vis dar nematyti.
Kalifornijoje gimęs T. Burtonas (1959) buvo drovus berniukas, kuriam patiko piešti, tapyti ir žiūrėti monstrų filmus. Šios aistros atvedė Timą į Kalifornijos menų mokyklą, iš kur jį animatoriaus darbui pasamdė „Voltas Disnėjus“. Besiskleidžiančiam talentui kompanija suteikė kūrybinę laisvę ir po kelių trumpo metro bandymų T. Burtonas nustebino animaciniu filmu „Frankenvynis“ (1984). Filmukas buvo pripažintas netinkamu rodyti vaikams, ekranų jis taip ir neišvydo. Naują „Frankenvynio“ versiją režisierius pateikė prieš porą metų. Animacijos raktažodžiai kaip reikalas „burtoniški“ – mokslinės fantastikos siaubo komedija.
Per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią savo karjerą nuolat eksperimentuojantis kino kūrėjas dirbo su begale keistų projektų. Nuo juostos „Edvardas Žirkliarankis“ (1990) prasidėjo ilgalaikis jo bendradarbiavimas su Johnny Deppu, kuris vedė iki pat „Alisos stebuklų šalyje“ (2010) ir dar nesibaigė, nes 2016 metais numatytas šios pasakos tęsinys.
Dabar režisierius pristato naujausią savo filmą „Didelės akys“ („Big Eyes“), šį kartą be Johnny Deppo. Nors tai ir biografinė drama, žinantys režisieriaus stilių supranta, kad jis niekaip neišsiteks paprastoje istorijoje. Skvarbus T. Burtono teleskopas į publiką žvelgia jau iš pačio filmo plakato. Tapyta mergaitė nepaprastai didelėmis akimis įsiurbia žiūrovą į keistą paveikslą, kurio sukūrimo aplinkybės graudžiai juokingos. Vaikus didelėmis akimis tapiusią dailininkę Margaret sutuoktinis įtikino, kad geriau bus perkami vyro, o ne moters sukurti darbai. Įtikino taip stipriai, kad pats patikėjo esąs menininkas ir už „savo“ kūrybą nusiteikė kovoti visais įmanomais būdais.
Jeigu tai nebūtų T. Burtono filmas, galėtume tikėtis eilinės dramos paremtos tikrais įvykiais. Dabar „Didelės akys“ išlieka slėpiningos, kaip ir dera langams į vidinį žmogaus pasaulį. Lietuvos kino teatruose šių langų žaliuzės prasiskleis vasario 6 dieną.
Filmo „Didelės akys“ anonsas: