fbpx
Naujienos

Lapkričio mėnesį Kauno kino centras „Romuva“ pradės ypatingais seansais

Kadras iš filmo „Karalių pamaina“ „GPĮ“ archyvas
Kadras iš filmo „Karalių pamaina“
„GPĮ“ archyvas

Lapkričio mėnesį Kauno kino centras „Romuva“ pradeda ypatingais seansais. Ekrane net trys lietuviški filmai, kurie pakvies ne tik į peržiūras, bet ir susitikimus su režisieriais bei jų komandomis. Tai filmai „Karalių pamaina“, „Senekos diena“ ir „Nuo Lietuvos nepabėgsi“.  

Pareiga ar žmogiškumas

Programoje „Subtitrai“ kviečiama (pa)tirti lietuvišką kiną. Po lietuvių kūrėjų filmų peržiūros seka diskusija su VDU lektoriumi bei filmo atstovais. Šį mėnesį subtitrų ieškoti tarp eilučių kviečiama filme „Karalių pamaina“. Kino juostoje analizuojami pareigos ir žmogiškumo klausimai. „Toks įsakymas“ – frazė, filme kartojama ne vieną kartą, o žmogiškumas kelia per ne lyg daug klausimų.

Policininkas Kastytis atlieka pareigą saugodamas ligonį, tačiau jo sergimas įtariamasis bus teisiamas už nusikaltimus, kuriuos veikiausiai irgi padarė paprasčiausiai vykdydamas nurodymus. „Nurodymų vykdymas, noras būti gerbiamu ir vertinamu – tai post-trauminės visuomenės atspindžiai, kurie atskleidžia, kad ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpio nusikaltimai buvo vykdomi ne tik piktavalių žmonių, o moralinių klausimų nekeliančių sistemos sraigtelių. Žmonių, kurie vykdė įsakymus, neprisiimdami asmeninės atsakomybės“, – pasakoja filme pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius V. Sodeika.

Aktoriaus teigimu, visgi šio filmo nereikia sieti su sovietizmu, su jo padaryta įtaka Lietuvos visuomenei. „Taip, „Karalių pamainoje“ jaučiamas kartų augusių sovietinėje aplinkoje ir laisvoje Lietuvoje konfliktas, sovietizmo suformuotos baimės galios valdyti, bet tai nėra pagrindinė filmo mintis“, – aiškina jaunosios kartos aktorius V. Sodeika.

Vidas Petkevičius „Karalių pamainos“ filmavime GPĮ archyvas
Vidas Petkevičius „Karalių pamainos“ filmavime
GPĮ archyvas

„Karalių pamainoje“ taip pat analizuojamos šiandienines dalyvavimo visuomenėje problemos, kuomet siekiama likti nešališkais ir nuolatos jaučiamas empatijos badas aplink vykstantiems procesams. Pasak režisieriaus, taip vyksta todėl, nes žmogiškumas lieka kaip savaime suprantamas dalykas, o neretai suvokiamas net kaip silpnumas.

Šis filmas – tai naujausias režisieriaus Igno Miškinio darbas. Trečiasis režisieriaus pilno metro filmas jau buvo pristatytas keliuose pasaulio filmų festivaliuose ir pavasarį Lietuvoje apdovanotas dviem Sidabrinėmis gervėmis: aktorius Vidas Petkevičius už antro plano vaidmenį ir filmo garso takelis, kurį sukūrė latvių kompozitorius Edgars Rubenis.

„Subtitrai“ kviečia prisiminti, kad lietuviškas kinas yra mūsų tapatybės dalis – jo pasakojimai yra mums artimiausi tiek istorine, tiek psichologine prasme ir padeda geriau pažinti save ir šalį, kurioje gyvename.

Buvimas čia ir dabar

Dar vienas susitikimas su kūrėjais, laukiantis lapkričio pirmą savaitę kino centre – tai „Senekos diena“.

Režisieriaus K. Vildžiūno suburta jaunų, jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusių, aktorių komanda nukelia į praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigą, paskutiniuosius sovietų eros metus Vilniuje. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių motto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.

Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena” yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių. Šis ir ankstesnis „Aš esi tu” sudaro diptiką; jie abu yra apie tikėjimą asmenine, vidine žmogaus kaita.”

Kadras iš filmo „Senekos diena“  GPĮ archyvas
Kadras iš filmo „Senekos diena“
GPĮ archyvas

Specialiai šio filmo garso takelio įrašams susibūrė žinoma „pertvarkos” epochos muzikos grupė „Šiaurės kryptis”, kurios vienu lyderių buvo K. Vildžiūnas. „Senekos dienoje” girdime neišleistas, mažai žinomas „Šiaurės krypties” dainas, sukurtas 1986-1989 metais. Filme skamba garsaus šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinys „Pari intervallo”.

Filmas jaunimą kviečia pabūti su savo tėvų karta, kurią brandino istorinių permainų metai, juos lydėję jaunatviški maištai, o vyresniuosius – pasinerti į savo jaunystės atmosferą, prisiminti svajones.

Lapkritį vyksiantys susitikimai

„Subtitrai“ filmo „Karalių pamaina“ peržiūra ir diskusija vyks lapkričio 3 d. ketvirtadienį, 18 val. Diskusijoje dalyvaus režisierius Ignas Miškinis, aktoriai Vainius Sodeika, Aistė Diržiūtė, Dainius Gavenonis ir scenarijaus bendraautorius Saulius Drunga, diskusiją moderuos VDU profesorius, filosofas Algirdas Davidavičius.

Režisierius K. Vildžiūnas susitikti su žiūrovais atvyks jau lapkričio 4 d. 18 val.

Drauge su režisieriumi atvyks Uljana Kim, Dainius Gavenonis ir Marijus Mažūnas. Čia po filmo „Senekos diena“ peržiūros galėsite ne tik klausyti, tačiau ir užduoti jums rūpimus klausimus apie filmą.

Lapkričio 19 d. 18 valandą vyks filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ peržiūra ir susitikimas su režisieriumi Romu Zabarausku.

Komentarai