Visi žinome, kad lietuviai mėgsta naudotis naujomis technologijomis. Tai įrodė ir „Norstat“ LATGA užsakymu atlikto vartotojų nuomonės tyrimo apie interaktyviąją televiziją duomenys. Autorių teisių gynėjai džiaugiasi, kad lietuviai vietoj piratinių svetainių vis dažniau renkasi šią legalią alternatyvą, kuri vartotojams leidžia lengvai ir patogiai pasiekti turinį, o autoriams – uždirbti iš kūrinių naudojimo.
Šių metų gegužę įsigaliojo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kurie suteikia galimybę autoriams gauti proporcingą ir teisingą atlygį už naujus jų kūrinių panaudojimo būdus, susijusius su interaktyvios televizijos paslaugomis, kuomet klientams suteikiamos techninės galimybės naudotis retransliuojamų televizijos programų įrašų sustabdymo ir peržiūrėjimo funkcijomis (tokiomis kaip „catch-up“, „time shift“ ir pan.).
Praėjusiais metais LATGA kreipėsi į „Norstat“ ir užsakė vartotojų nuomonės tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip aktyviai žmonės naudojasi interaktyvios televizijos paslaugomis, kurias teikia retransliuotojai. Vartotojų buvo klausiama, ar jie teikia prioritetą šioms paslaugoms, rinkdamiesi kabelinės televizijos operatorių, kiek maždaug jiems kainuoja tokios paslaugos ir pan.
Tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 proc. respondentų, turinčių kabelinę televiziją, naudojasi interaktyviomis televizijos paslaugomis. Kaip labiausiai naudojamas paslaugas įvardijo televizijos įrašų archyvus (58 proc. respondentų) ir galimybę atsisukti norimą laidą ar filmą (88 proc. respondentų). Taip pat net 77 proc. respondentų teigė, kad prioritetą, renkantis kabelinės televizijos operatorių, teikia tiems, kurie teikia papildomas, t. y. interaktyvias televizijos paslaugas.
Daugiau nei 6 tūkst. Lietuvos autorių vienijančios ir kelių milijonų pasaulio autorių teisėms abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovaujanti asociacija LATGA ėmėsi iniciatyvos, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai būtų kuo greičiau įgyvendinti praktikoje ir su kūrinių naudotojais derasi dėl atlygio autoriams dydžio.
„Mes matome, kad interaktyvios televizijos paslaugos kuria didelę pridėtinę vertę šiame versle ir tai proporcingai turi atsispindėti autorinio atlyginimo surinkime. Niekam neturi kilti jokių abejonių, kad visų šių paslaugų patrauklumo pamatas yra autorių kūriniai, todėl jie turi teisę gauti teisingą atlygį nuo šių paslaugų sukuriamos pridėtinės vertės verslui“, – sako asociacijos LATGA vadovė Laura Baškevičienė.
Jai pritaria ir žinomas kino režisierius bei prodiuseris, asociacijos LATGA tarybos narys Donatas Ulvydas. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų šalis nebeatsilieka nuo pažangių Vakarų Europos šalių ne tik naujų technologijų pasiūloje vartotojui, bet ir teisiniame jų reguliavime. Tai leidžia naudotojams mėgautis turiniu ir tuo pačiu užtikrina, kad mes, autoriai, gautumėme teisingą atlygį už kūrybą. Norisi tikėti, kad šios technologijos smarkiai prisideda ir prie to, kad Lietuvoje mažėja piratavimas, kuris, kaip žinote, itin skaudžiai liečia būtent kino pramonę, kuriai aš atstovauju“, – sako tokių populiarių filmų kaip „Tadas Blinda“, „Emilija iš Laisvės alėjos“ autorius.
Šių metų gegužės 1 dieną įsigalioję Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai numato pareigą retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams gauti leidimą kūrinių viešam paskelbimui iš kolektyvinio administravimo asociacijų. Įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, nuo 2022 metų gegužės 1 dienos Lietuvos autoriai turi neatšaukiamą ir neperleidžiamą teisę į tinkamą ir proporcingą atlyginimą už kūrinių viešą paskelbimą ir kitas teises, perduotas administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai.