fbpx
1 Rekomenduojame, Filmai online

Legalių filmų ir serialų žiūrėjimo platformos internete: „Kino fondas“

Kino fondas

Kas? „Kino fondas“
Kiek? Nuo 0 iki 5 EUR už filmą
Kur? https://www.kinofondas.lt/; aplikacija išmaniuosiuose įrenginiuose
Pliusai: yra dauguma lietuviškų filmų
Minusai: kaina

Kadras iš filmo „Marš, mars, tra-ta-ta!“

„Kino fondo“ platforma veikia nuo 2015 m. pagal Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) įgyvendinamą projektą „Lietuvos kino fondas“. Projekto tikslas – patraukli, viešai prieinama visų laikų lietuviško ir Europos kino platforma, kuri mažintų piratavimą, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų socialinę atskirtį, vykdytų lietuviškų filmų sklaidą užsienyje ir kita. Nors Europos kūrėjų filmų „Kino fondo“ platformoje yra nedaug, su lietuviškų filmų sklaida susitvarkyti pavyksta puikiai.

Šiuo metu „Kino fondas“ turi daugiau kaip 500 filmų*. Kai kuriuos jų, dažniausiai senesnius, galima žiūrėti nemokamai, o kiti prieinami už papildomą kainą (Video on demand). Filmus suskirsčius pagal žanrus (komedijos, dokumentiniai, animaciniai ir kiti)**, matyti, jog dauguma filmų yra dokumentiniai arba dramos. Yra nemažai komedijų ir animacinių filmų, tuo tarpu kitų žanrų kūrinių yra vos po kelis. Vis tik tai nėra „Kino fondo“ problema. Platforma orientuojasi į lietuvišką kiną, o jame žanrų įvairovė yra minimali. Svarbu paminėti, jog į šiuos 500+ filmų įskaičiuojami ir trumpametražiai kūriniai, kurių platformoje yra nemažai.

Sunku pasakyti, kiek „Kino fonde“ yra labai gerai įvertintų filmų: dauguma jų yra lietuviški, tarptautinėse filmų vertinimo svetainėse susilaukę kelių ar keliolikos įvertinimų, arba išvis neįtraukti į populiariausias duombazes (tokias kaip iMDB). Lietuvos auditorijai, žinoma, daug filmų bus girdėti, tačiau užsienio auditorijai susigaudyti būtų nelengva.

Svarbu paminėti, jog ne Lietuvoje prieinami filmai turi angliškus subtitrus, tačiau pati „Kino fondo“ svetainė yra tik lietuvių kalba. Kad užsieniečiai naršytų svetainėje lietuvių kalba, mažai tikėtina. Užtat pažiūrėti dalį filmų gali lietuviškai mokantys žmonės, gyvenantys užsienyje.

„Kino fonde“, kaip galima nutuokti iš projekto pavadinimo, dominuoja lietuviški filmai. Yra nedaug europinio kino, daugiausiai platinamų Lietuvos kino festivalių („Kino pavasaris“, „Scanorama“), pavyzdžiui: „Nematomas gyvenimas“ (A Vida Invisível, 2019), „Laukinė kriaušė“ (Ahlat Agaci, 2018) „Saulėlydis“ (Napszállta, 2018) ir kiti.

Beveik pusė „Kino fondo“ filmų yra išleisti 2010-2019 metais. Likusių metų filmų pasiskirstymas gana įvairus, mažai tik pačių seniausių, tai yra šeštojo dešimtmečio filmų. Tarp pačių naujausių kūrinių galima rasti filmus „Advokatas“ (2020), „Pavyzdingas elgesys“ (2019) ar „Nova Lituania“ (2019), o tarp senesnių: klasikinius „Jausmai“ (1968), „Ave, vita!“ (1969), „Riešutų duona“ (1977) ar šiek tiek mažiau populiarius, kaip „Laikas eina per miestą“ (1964) ar „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964) ir kitus.

„Kino fondo“ filmus galima pasirinkti pagal metus (dešimtmečių tikslumu), gamybos šalį ir vietovę – tai yra, ar filmą žiūrėsite Lietuvoje, ar užsienyje. Taip pat yra galimybė ieškoti filmų pagal žanrą: tokius tradicinius kaip komedija, drama, dokumentika, nors yra ir kiek rečiau pasitaikančių, kaip melodrama, ar gluminantis žanras – vaidybinis (dauguma kitų žanrų filmai jau yra vaidybiniai). Rinktis filmus galima ir pagal „Kino fondo“ pateikiamus režisierių bei aktorių sąrašus. Taip pat „Kino fone“ išskirtos filmų kolekcijos: „Kino pavasaris“, „Sidabrinė gerbė 2020“, „Lithuanian Shorts“, „Lietuvos kino klasika“ ir dar keletas.

„Kino fondas“ turi keletą trumpų serialų/kelių serijų filmus, pavyzdžiui: „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981), „Česlovo Milošo amžius“ (2012). Taip pat yra keli nufilmuoti spektakliai: „Don Žuanas“ (1987), „Susitikimas“ (2005).

Dalis turinio skirta vaikams ir visai šeimai. Pasirinkus žanrą „šeimai“ galima rasti 8-is kūrinius: „Garsioji meškinų invazija į Siciliją“ (The Bears’ Famous Invasion Of Sicily, 2019), „Mano brolis – superherojus“ (Mio Fratello Rincorre i Dinosauri, 2019) ir dar kelis. Žanrui „vaikams“ priskirti 17-ka filmų, tarp kurių: „Žaltvykslės“ (1980), pirmasis Lietuvoje sukurtas pilnametražis animacinis filmas „Odisėjo nuotykiai“ (2012), „Grybų karas“ (2018) ir kiti. Atskiro apribojimo pagal amžių nėra.

Naudotis „Kino fondu“ yra gana patogu, svetainė atrodo pakankamai patraukliai. Yra sukurta mobili aplikacija. Sunkiau gali būti ieškant filmo pagal specifinius parametrus, nes žanrinis „Kino fondo“ filmų suskirstymas nėra visai patikimas. Apmokėti filmą galite pasipildę savo elektroninę piniginę (tiesa, tik nuo 10 EUR) arba išsinuomodami konkretų filmą, kurio neriboto kartų kiekio peržiūrai turėsite 24 valandas. „Kino fondas“ paskyros sukūrimas trunka vos minutę, o nemokamus filmus galite žiūrėti ir neprisijungę prie platformos.

„Kino fonde“ skatinamas filmų prieinamumas ir pasiekiamumas. Be jau minėtos galimybės kai kuriuos filmus žiūrėti už Lietuvos teritorijos ribų, dalis filmų turi angliškus ar kitų kalbų subtitrus. Taip pat kai kurie filmai pritaikyti kurtiesiems ir neprigirdintiems, tačiau juos rasti – iššūkis.

Tam reikėtų pasirinkti kurią nors filmų kolekciją, tuomet pamatyti visų kolekcijų sąrašą, tarp kurių būtų ir filmai su SKN subtitrais. Nors pelytės paspaudimų, atrodo, nedaug, talpinimo vieta nėra intuityviai pasiekiama. Šiuo filmus galite rasti čia.

„Kino fondas“ yra nuostabi platforma, jeigu ieškote lietuviško kino. Taip, kai kuriuos naujus lietuviškus filmus galite pažiūrėti ir kitose svetainėse, kartais galbūt net pigiau, tačiau „Kino fondas“ siūlo ir itin daug senų, kultinių ar primirštų, bet svarbių lietuviškų filmų. Platforma dar turi kur tobulėti – filmų suskirstymas galėtų būti atidesnis, galėtų egzistuoti angliška svetainės versija. Vis tik „Kino fondas“ yra svarbus šaltinis, jei norite rasti daugiau lietuviškos kino klasikos.

*filmų ir serialų skaičius gautas remiantis „Letterboxd“ bei JustWatch.com pateikta statistika, gruodžio 1 d. duomenimis.
**filmų žanrai beveik nepersidengia. Skaičiavimai paremti „Kino fondo“ žanrų skirstymu, jį šiek tiek pakoregavus (pavyzdžiui „melodramos“ priskiriamos „romantiniams“ filmams).

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2021“ tekstas

LKC
Komentarai

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.