Jei kada lankysitės neseniai atsinaujinusiame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtuose, tai muziejaus ekspozicijoje rasite ir kelis stendus, skirtus lietuvių kilmės astronautams/kosmonautams. Jų nėra tiek daug, kosmose pabuvojo vos du.
Pirmasis – Aleksejus Jelisejevas (1934-), kurio tėvas buvo Rusijoje gimęs lietuvis Stanislovas Kuraitis. Kuraičio pavarde turėjo būti žinomas ir šis kosmonautas, tačiau jam dar esant kūdikiu tėvas pateko į Stalino lagerius, Aleksejaus motina su juo išsiskyrė, o dėl ramybės ir pavardę į mergautinę susigrąžino.
Po 22-jų metų tėvas buvo reabilituotas, paleistas į laisvę, tačiau pas šeimą nebegrįžo. Į kosmosą Aleksejus Jelisejevas kilo tris kartus, pirmą kartą su „Sojuz-5“ (1969), vėliau su „Sojuz-8“ (1969) ir „Sojuz-10“ (1971). Iš viso kosmose jis praleido daugiau nei 214 valandų. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje.
Antrasis – buvęs NASA astronautas Karolis Josephas „Bo“ Bobko (1937-), kurio mama buvo JAV lietuvė, o senelio palaikai ilsisi Kėdainių rajone. Viso į kosmosą astronautas kilo tris kartus, su trimis skirtingais erdvėlaiviais: „Challenger“ (1983), „Discovery“ ir „Atlantis“ (abu 1985). Kosmose praleido 368 valandas. 2011-aisiais astronautas buvo atvykęs į Lietuvą, čia skaitė paskaitą, susitiko su tolimomis giminėmis.
Kosmonautu ruoštas būti ir lietuvis Rimantas Stankevičius (1944–1990), tačiau į kosmosą nepakilo – pasibaigus Šaltajam karui sovietų planuoti skrydžiai į kosmosą, kuriuose turėjo dalyvauti Rimantas, buvo nutraukti ar atidėti. Pats pilotas tragiškai žuvo Italijoje, aviacijos šventės metu, pilotuodamas lėktuvą „Su-27“. Jam taip pat skirta vietos etnokosmologijos muziejuje. Štai ir viskas!
Tiesa, panašu, jog muziejui jau reikia praplėsti kolekciją. Mat nuo 2021-ųjų spalio 13-osios ją galima papildyti dar vienu su Lietuva susijusio ir kosmose pabuvojusio žmogaus vardu. Tą dieną iš vakarų Teksase (JAV) esančios pakilimo aikštelės į kosmosą pakilo multimilijardieriaus, „Amazon“ bedrovės įkūrėjo Jeffo Bezoso privačios aeronautikos ir astronautikos kompanijos „Blue Origin“ erdvėlaivis RSS „First Step“. Tai buvo antrasis erdvėlaivio skrydis su įgula. Kiek anksčiau įvykusiame pirmajame skrydyje dalyvavo pats Jeffas Bezosas, tuo tarpu tarp keturių antrojo skrydžio dalyvių išsiskyrė Kanadoje gimusio aktoriaus Williamo Shatnerio (1931-) pavardė.
Raketai pakilus nuo žemės paviršiaus daugiau nei 100 kilometrų, virš vadinamosios Karmano linijos, kuri tarptautiniu mastu laikoma kosmoso riba, 90-ies metų sulaukęs aktorius tapo vyriausiu žmogumi, kada nors palikusiu Žemės atmosferą. Šį titulą aktorius nukosėjo nuo aviatorės Wally Funk (1939-), kuriai jis priklausė labai trumpai – vos 3-is mėnesius.
Aviatorė į kosmosą pakilo pirmuoju pilotuojamu kompanijos „Blue Origin“ skrydžiu, 2021 m. liepą, kai jai buvo 82-eji. Savo ruožtu ji rekordą „paveldėjo“ iš profesionalaus JAV astronauto Johno Herschelio Glenno Jr. (1921–2016). Jis buvo trečiasis į kosmosą pakilęs amerikietis ir pirmasis amerikietis, apskriejęs žemę (1962). 1998-aisiais, būdamas 77-erių, paskutinį kartą pakilo į kosmosą, vyriausio žmogaus kosmose rekordas jam priklausė 24-rius metus.
Wally Funk, Williamas Shatneris – tai tikri kosmoso turistai, vieni pirmųjų sparčiai augančios naujos industrijos dalyvių. W. Shatnerio skrydis užtruko viso labo 11-ka minučių, tai nepalygintina su ilgomis Aleksejaus Jelisejevo ar Karolio Josepho „Bo“ Bobko valandomis, praleistomis kosmose, ten atliktais tyrimais bei sunkiu pasiruošimu, kurį jie turėjo praeiti prieš palikdami Žemę.
Tačiau W. Shatneris taip pat paliko svarbų pėdsaką kosmoso užkariavimo istorijoje. Jis daugiau nei 77-ias valandas pilotavo bene žymiausią pasaulio erdvėlaivį – „Enterprise“, mokslinės fantastikos franšizės „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“, 1966-) flagmaną. 1966-1969 m. atliko kapitono Džeimso Tiberijaus Kirko vaidmenį trijuose originalaus „Žvaigždžių kelio“ serialo sezonuose, jį pakartojo ir pirmuosiuose septyniuose franšizės kino filmuose (1979-1994).
„Žvaigždžių kelias“ vaikystėje įkvėpė ne vieną būsimą astronautą ar kosmoso industrijos darbuotoją, o serialo sėkmė ir patį W. Shatnerį priartino prie tikrų, o ne kinematografinių kosmoso tyrimo darbų. Dar 2014-aisiais aktorius buvo apdovanotas „NASA Distinguished Public Service“ medaliu – aukščiausiu NASA teikiamu apdovanojimu ne vyriausybės tarnautojams. Aktoriui jį skyrė už nuolatinę paramą NASA vykdomiems projektams bei kelių kartų įkvėpimą tirti nepažintas visatos ir pasaulio paslaptis. Ne taip seniai, 2017-ųjų vasarą, Williamas Shatneris tyrinėjo ir Lietuvą, žinomą aktorių buvo galima sutikti net Vilkaviškyje!
W. Shatneris gimė 1931-aisiais Monrealyje, Kanadoje, konservatyvioje žydų šeimoje. Jo tėvas Josephas Shatneris buvo drabužių gamintojas, mama Anna (mergautinė pavardė Garmaise) namų šeimininkė. Tačiau visi W. Shatnerio seneliai buvo emigrantai iš Europos, seneliai iš tėvo pusės atvyko iš Austrijos-Vengrijos imperijos, tuo tarpu seneliai iš motinos pusės – iš Rusijos imperijos, dabartinės Lietuvos teritorijos. Senelė Jeta Kan (Khaaaan!!! – taip, emigracijoje tapo Khan, kaip ir antrojo „Žvaigždžių kelio“ filmo herojus, pagimdęs nemirštančius memus) gimė Kudirkos Naumiestyje, tuo tarpu senelis Jakovas Garmus – Vilkaviškyje. Apie 1900-uosius, kai abu buvo dar nė dešimties metų nesulaukę vaikai, su tėvais emigravo iš Rusijos imperijos. Susipažino, susituokė ir šeimą kūrė jau užsienyje.
Dalis Garmų šeimos dar ilgam liko gyventi Vilkaviškyje ir čia jiems visai neblogai sekėsi – vertėsi transportavimo verslu, jau 1938-aisiais turėjo telefoną. Įdomu ir tai, jog tolimais giminystės ryšiais W. Shatneris yra susijęs ir su dainininku Leonardu Cohenu (1934-2016), yra ketvirtos eilės jo pusbrolis. W. Shatnerio senelio Jakovo mama taip pat turėjo Cohen pavardę. L. Coheno proseneliai (iš tėvo pusės) ir vos kelių metų sulaukęs senelis iš Lietuvos į Kanadą išvyko anksčiau nei W. Shatnero protėviai, 1871-aisiais. Tiesa, L. Coheno mama taip pat buvo gimusi Lietuvoje ir ją paliko tik 1927-aisiais.
Vargu, ar W.Shatneris būtų aplankęs Lietuvą, jei ne darbas. Aktorius yra žinomas darboholikas, o jo karjeroje yra ne tik gausybė vaidmenų televizijoje ir kine, bet ir keletas įrašytų muzikos albumų (naujausias, autobiografinis „Bill“ pasirodė šių metų rugsėjį, tuo tarpu švenčių laikotarpiui rekomenduojame 2018-ųjų kalėdinį „Shatner Claus“), (bendra)autoriaus vardas keliolikos knygų viršeliuose, sėkminga arklių veislininkystės ir treniravimo ferma.
W. Shatneris – savotiškas modernus Renesanso žmogus, na ir kas, kad nemaža dalis jo kūrybos pasižymi lengvu „trash culture“ prieskoniu. Nūnai to kone tikimasi iš W. Shatnerio projektų, tai jo prekinis ženklas, o W. Shatneris tikrai žino, kaip parduoti dalykus – net jo autobiografinių knygų puslapiai pilni tikrų reklamų!
Tačiau taip buvo ne visuomet, karjeros pradžioje W. Shatneris vaidino rimtuose W. Shakespearo pastatymuose Kanadoje, atliko daug draminių vaidmenų televizijoje ir kine. Tiesa, ir tarp jų pasitaikydavo tikrų „perliukų“. Na, kad ir vaidmuo viename pirmųjų vaidybinių filmų esperanto kalba – siaubo filme „Incubus“ (rež. Leslie Stevens, 1966), ar debiutinis poeziją ir muziką sujungęs albumas „The Transformed Man“ (1968), kuriame pateiktas „The Beatles“ dainos „Lucy in the Sky with Diamonds“ koveris, kai kurių kritikų įvardintas kaip baisiausias muzikos įrašų istorijoje.
Kaip teigė pats W. Shatneris, jis visuomet bijojo daugiau nebegausiąs pasiūlymų vaidinti ar kurti. Todėl visiems pasiūlymams sakė stiprų „TAIP!“ (žinoma, gerai pasiderėdamas dėl „TAIP!“ kainos). Tai kartais nuvesdavo netikėčiausiais keliais. Galbūt šie keliai šiandien būtų seniai pamiršti, tačiau juos primena aktoriaus karjerą ir įvaizdį viešojoje erdvėje gerokai pakeitęs netikėtas serialo „Žvaigždžių kelias“ populiarumas. Gausybė atsiradusių serialo gerbėjų aktorių padarė ikona. Naują statusą ir neregėtą susidomėjimą aktorius priėmė su gera autoironijos doze.
Gal kitaip ir negalėjo būti, juk tuo metu, kai buvo filmuojamas ir transliuojamas originalus „Žvaigždžių kelio“ serialas, jis buvo tik eilinis darbas aktyvaus, bet į A lygio žvaigždes taip ir neprasimušusio aktoriaus karjeroje. Serialas savo laiku perdėm nesudomino publikos, jo biudžetas nuolat mažintas, tad po trijų sezonų nutraukus serialo kūrimą, pagrindinis jo aktorius greitai jį pamiršo.
Tačiau serialas bumerangu grįžo į gyvenimą, kai jo kopijos aštuntajame dešimtmetyje pradėtos pigiai pardavinėti retransliacijoms. Serialo gerbėjų daugėjo ir jie vienijosi. 1972-ųjų sausį Niujorke įvykęs vienas pirmųjų serialo gerbėjų konventas sutraukė beveik 3000 žmonių, po dvejų metų, 1974 m., dalyvių jau buvo 15000, o dar 6000 liko už durų netilpę į salę! Na, o šiandien „Žvaigždžių kelias“ yra atskira industrijos šaka.
Nereikia nė sakyti, jog, kad ir pavėluota, serialo sėkmė gerokai padidino „TAIP!“ kiekį ir kainą. „TAIP!“ – keisčiausiam kada matytam Eltono Johno dainos „Rocket Man“ atlikimui; „TAIP!“ – savo inkstų akmens pardavimui už 25 000 dolerių!; „TAIP!“ – 90-mečio kelionei į kosmosą! Sąrašą galima tęsti ilgai. „TAIP!“ 2017-aisiais W. Shatneris pasakė ir kelionei į Lietuvą.
Čia buvo filmuojama viena iš JAV kanalo „NBC“ televizijos laidos „Geriau vėliau negu niekada“ („Better Late than Never“, 2016-2018) antrojo sezono serijų. Laidos metu keturios pagyvenusios JAV žvaigždės – aktorius Henry`is Winkleris, boksininkas George`as Foremanas, amerikietiško futbolo žvaigždė Terry`is Bradshaw`as, bei, žinoma, W. Shatneris – keliauja po įvairias pasaulio šalis ir jose patiria keisčiausius, žiūrovų intelekto dažniausiai nevarginančius nuotykius.
Ne išimtis ir Lietuva – žvaigždės Rumšiškių liaudies buities muziejuje išbandė „senovės lietuvių gyvenimo būdą“, ieškojo vaiduoklių naktinėje Trakų pilyje, dalyvavo gražiausios ožkos rinkimuose, pateko į inscenizuotą Rusijos kariškių nelaisvę ir t. t. Tiesa, tarp tuštokų televizijos epizodų yra ir jautresnių momentų, pvz., boksininko George‘o Foremano susitikimas su lietuvių boksininko Jono Čepulio (1939-2015), su kuriuo jis susikovė dėl aukso 1968-ųjų vasaros Olimpinėse žaidynėse Meksikoje, giminėmis.
Ištrūkęs iš įtemto filmavimosi televizijoje grafiko W. Shatneris kelioms valandoms atvyko ir į prosenelių gyventą Vilkaviškį. Su palyda vaikščiojo miesto gatvėmis, klausėsi istorijų apie praeitį, aplankė ir vietą, kur kadaise stovėjo gimtasis senelio namas. Tiesa, laidoje jokių epizodų iš Vilkaviškio nėra. Tačiau yra W. Shatnerio pasveikinimo prie Vilniaus rotušės kadrai. Juose Vilniaus meras įteikė W. Shatneriui simbolinį miesto raktą „nuo visų miesto durų“. Ir tai, iš tiesų, baugina. Mat žvelgdamas į beprotišką W. Shatnerio karjerą nenustebčiau, jog kada nors jis pasakytų „TAIP!“ ir netikėtam apsilankymui kokio vilniečio svetainėje.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2021“ tekstas
