Spalio 1 dieną, ketvirtadienį, 15:30 val., Lietuvos jūrų muziejuje atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Jūra lietuviškame kine“. Ekspozicijoje apžvelgiamas jūros motyvas nuo XX a. pradžios iki šių dienų, atskleidžiant, kaip keitėsi jo reikšmės – nuo realistinio peizažo ir istorinės atminties iki vidinių patirčių, savasties paieškų, laisvės ir būties metaforos.
„Nors Baltijos pajūris užima nedidelę Lietuvos teritorijos dalį, kultūrinėje lietuvių vaizduotėje jūra reiškė kur kas daugiau nei geografinę erdvę – ji buvo valstybės vartai į pasaulį, ji įkvėpė mitus ir legendas, formavo žmonių gyvenimo būdą, o kine tapo vienu universaliausių vaizdinių“, – pastebi parodos kuratorė – kino kritikė, žurnalistė, kino meno vertintoja Auksė Kancerevičiūtė.
Aštuoni parodos „Jūra lietuviškame kine“ skyriai supažindina su įvairialypiais jūros vaizdiniais lietuviškame kine. Keliaudami per skirtingus laikotarpius ir filmus, lankytojai kviečiami ne tik stebėti jūrą kino kadre, bet ir ją išgirsti, pajausti ir išgyventi kaip visuminę patirtį.
Atidarymo metu parodą pristatys Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė, kuratorė Auksė Kancerevičiūtė ir kino režisierius Ignas Jonynas. Renginyje bus rodomas dokumentinis filmas „Jūros liga“ (rež. Robertas Verba). Parodą viso jos veikimo metu lydės turininga renginių programa.
Nuo laisvalaikio erdvės iki pasakojimo dalyvės
Skirtingais laikotarpiais kino kūrėjai jūrą suvokė ir interpretavo nevienodai. Tarpukario Lietuvos (1918–1940) kino kronikoje „Palanga 1929 metais“ Baltijos jūra rodoma kaip poilsio ir bendrystės erdvė. Vėlesniais dešimtmečiais jūros motyvas įgijo naujų prasmių, atspindinčių visuomenės, istorijos ir kino kalbos kaitą.
Negalėdami atvirai reikšti savo įsitikinimų, sovietmečiu režisieriai rinkosi metaforų ir simbolių kalbą bei filosofinius apibendrinimus. Jūra nebebuvo vien peizažas ar veiksmo fonas, o tapo svarbia pasakojimo dalyve. Permaininga ir paslaptinga, ji kūrė filmo atmosferą, perteikė veikėjų jausmus, išryškino laiko tėkmę ir žmogaus būties trapumą. Ilgainiui jūros interpretacijų gausėjo.
Galinga stichija, laisvės siekis ir lemtingų akimirkų palydovė
Tiek vėlyvojo sovietmečio, tiek atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio kine jūra atsiskleidžia kaip stichija, kurios akivaizdoje žmogaus sukurta tvarka praranda galią. Jūra liudija ir istorinę atmintį – ji primena dramatiškus XX amžiaus įvykius, byloja apie žmogaus pastangas išlikti geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje, įprasmina laisvės siekį ir išsivadavimo viltį.
Šiuolaikiniame kine išryškėja naujos jūros interpretacijos – ji dažnai lydi veikėjus lemtingomis gyvenimo akimirkomis, tampa dvasinių krizių ir tapatybės paieškų atspindžiu. Pasitelkus jūros vaizdinį, apmąstomos skirtingų kartų patirtys, įvairūs visuomenės lūžiai, pvz., kapitalizmo ir materializmo įsigalėjimas, vertybių kaita bei pastangos atrasti savo vietą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Paroda Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda) vyks metus – nuo 2026 metų spalio 1 iki 2027 metų spalio 1 dienos.
Parodos autoriai
Kuratorė: Auksė Kancerevičiūtė.
Dizainerė: Ona Vėliūtė.
Kūrybinė komanda: Nideta Jarockienė, Vidmantas Kazlauskas, Aida Kavaliauskaitė.
Techniniai sprendimai: Audrius Janulevičius, Evaldas Narkevičius.
Filmus skolino: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras, studija „Kinema“, kino studija „Nominum“, studija „A Propos“, „Vilanima“, „Moonmakers“, „Artbox“, „Lela films“, „M-films“, „Studio Uljana Kim“, „In Script“, „Fralita Films“.