Lietuvoje vos mažiau nei viena iš keturių kino režisierių yra moteris. Remiantis Prancūzijos tyrimų ir mokymų bendrovės „Lab Femmes de Cinéma“ duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro 22% kino režisierių, atsiliekama nuo gerosios Europos praktikos. Daugiausia moterų kino režisierių Europoje yra Islandijoje, kur jos sudaro 37% visų kino režisierių, bei Austrijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kur jos sudaro 34%. Mažiausiai moterų kino režisierių Bulgarijoje – 14%, o Europos vidurkis, tyrimo partnerio Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo centro duomenimis, išnagrinėjus 2018-2022 m. prodiusuotus ilgametražius filmus, siekė 23%.
Kino festivalis „Scanorama“ išvertė tyrimą į lietuvių kalbą, skatina Lietuvos kino industrijos žaidėjus susipažinti su gerąja Europos praktika ir kartu siekti lyčių lygybės šalies kino industrijoje. Detalų tyrimo vertimą į lietuvių kalbą nuo šiandien galima rasti Scanorama.lt interneto svetainėje.
Tyrime nurodoma, kad Lietuvos kino centras paskutiniu metu paskelbė rekomendacijas, kaip užtikrinti asmenų, dirbančių su centro finansuojamais projektais, lygybę ir išvengti diskriminacijos, finansuoja renginius, skirtus informuoti apie esamą situaciją ir kovoti su seksualiniu smurtu bei smurtu lyties pagrindu. Lietuvos kino centras tapo Europos moterų audiovizualinio tinklo (EWA) partneriu, remia šalies profesionalų dalyvavimą tinklo veikloje, dalijasi informacija apie lyčių lygybę. Nuo pernai, bendradarbiaujant su Švedija ir Norvegija, dalyvaujama tarptautiniame projekte „DIGISCREENS“ (liet. „Demokratinės tapatybės ir vertybės Europos ekranuose“), kurio metu iki 2025 m. renkami duomenys apie lyčių reprezentavimą šalies kino filmuose ir televizijos serialuose.
„Lietuvoje pradėta remti moterų kino kūrėjų organizacijas ir rinkti duomenis apie lyčių situaciją šalies kino industrijoje. Tai – didelis žingsnis pirmyn, nes statistika apie realią situaciją kine yra pirmasis žingsnis į politinius sprendimus ir priemones didinti lygybę. Visoje Europoje karjeros kine siekiančios moterys atsimuša į „stiklo lubas“, kai dėl vyraujančių nuostatų, stereotipų bei moterų nuvertinimo vietoj jų įdarbinami panašią kvalifikaciją turintys vyrai. Geriausius rezultatus demonstruoja Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, kurios situaciją gerinti pradėjo anksčiausiai. Vis dėlto, tokiais tempais dalis kino režisierių moterų lygybės gali ir nesulaukti. Mūsų skaičiavimais, Europos kine ją anksčiausiai pasieksime 2080-aisiais“, – komentavo Lise Perottet, „Lab Femmes de Cinéma“ vyriausioji specialistė.
16 Europos šalių iš 36, dalyvavusių tyrime, šiuo metu vykdo smurto prevenciją kino industrijoje, 15 lyčių lygybę įtraukia arba planuoja įtraukti į platesnį įvairovės tyrimą šalies audiovizualiniame sektoriuje. 10 Europos šalių šiuo metu siekia sumažinti nesąmoningą diskriminavimą, kai moterys kino industrijoje prasčiau nei vyrai vertinamos automatiškai, to nesuvokiant. Tiek pat šalių padeda moterims sparčiau kopti karjeros laiptais, vykdydamos mentorystės ir profesinių kompetencijų ugdymo programas. 6 Europos šalys šiuo metu bando pagerinti mamų situaciją kino industrijoje ir sukurti lygiateisiškesnę kūrybinę aplinką.
„Kinas formuoja mūsų kolektyvinį mąstymą. Jis ne vien atspindi, bet ir kuria visuomenę. Nagrinėdami partnerių Prancūzijoje parengtą tyrimą, peržiūrėjome penkiolika metų vykusio „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkurso nugalėtojų karjeras. Užvėrusios akademijos duris, dauguma apdovanojimą pelniusių merginų ilgametražiu filmu didžiajame ekrane debiutavo ne anksčiau kaip po penkerių metų. Daugelio tų, kurios prieš penkerius ar dešimt metų švietė ryškiausiai, šiuo metu nerasime kino aikštelėse. Kūrėjų likimai nerašomi pagal vieną scenarijų, bet vaikinų ilgametražio filmo debiutas baigus akademiją dažniau užtrukdavo porą metų. Kviečiame analizuoti šį tyrimą, pasitelkti gerąją Europos praktiką ir kartu siekti lygybės Lietuvos kino sektoriuje“, – komentavo „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
„Lab Femmes de Cinéma“ moterų režisierių padėtį Europos kine tiria nuo 2016 m. Nuo 2020 m. statistinius duomenis teikia tyrimo partneris Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo centras (EAO). Vykdant tyrimą bendradarbiaujama su Europos kino agentūrų direktorių asociacija (EFAD). Tyrimą remia Prancūzijos kultūros ministerija ir Prancūzijos nacionalinis kino centras (CNC).
„Lab Femmes de Cinéma“ projektas inicijuotas Prancūzijos kino festivalio „Les Arcs“ metu. Kino festivalis „Scanorama“ kartu su kino festivaliu „Les Arcs“ priklauso tam pačiam bendradarbiavimo tinklui „Moving Images – Open Borders“ (MIOB), vienijančiam septynis Europos kino festivalius.
Tyrimas ir jo santrauka anglų, prancūzų, italų, serbų, lietuvių kalbomis pasiekiami adresu bit.ly/FemmesdeCinema2023.
22-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ lapkričio 7 – 21 dienomis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Visagine.
