Jūratės Leikaitės archyvas
Festivalis švenčia 30 metų jubiliejų
2014 metais rugpjūčio 21-25 dienomis Hirosimos mieste, Japonijoje, vyko 15-tas jubiliejinis tarptautinis animacinių filmų festivalis. Šiemet šis, vienas garsiausių pasaulio animacinių filmų festivalių, šventė savo 30 metų jubiliejų. Festivalis rengiamas kas dveji metai. Pirmasis Hirosimos tarptautinis animacinių filmų festivalis buvo suorganizuotas 1985 metais, praėjus 40 metų po atominės bombos susprogdinimo Hirosimoje. Todėl festivalio šūkis – „Meilė ir taika“, tikslas -animacijos pagalba kalbėti apie skirtingų šalių draugystę ir taiką pasaulyje. Hirosimos miestas į renginį sukviečia daugybę žmonių iš skirtingų šalių ir taip tikisi, jog pasaulis nepamirš įvykusios tragedijos. Atvykusius į Hirosimą, festivalio organizatoriai pakviečia apsilankyti memorialiniame taikos muziejuje. Jame visada gausu šeimų su vaikais, ekskursijų iš visos Japonijos ir kitų šalių. Ekspozicijoje ne tik po sprogimo išsaugotos nuotraukos, miesto maketai po ir prieš sprogimą, bet ir išsilydę žmonių apyvokos daiktai ir pastatų konstrukcijos. Visa tai sukrečia. Visiškai sunaikintas miestas buvo atstatytas iš naujo. Todėl Hirosimos gyventojai pasižymi nuoširdumu, jautrumu vienas kitam ir ypatingu taikos vertinimu.
Festivalio direktorė ir iniciatorė, Sajoko Kinošita (Sayoko Kinoshita) per iškilmingą atidarymo ceremoniją prisiminė festivalio pradžią, 1984 metus, kada pasaulyje nebuvo kompiuterių, su visais animacijos kūrėjais teko susirašinėti laiškais ir telegramomis. Tada ji organizavo festivalį kartu su savo vyru, animacinių filmų kūrėju, Renzo Kinochita, deja, kuris gyvas tik žmonių prisiminimuose. Per daugelį darbo metų jiems teko patirti daug sunkių ir malonių akimirkų – tai pamatėme archyvinių festivalio nuotraukų kolekcijoje. Ekspozicijoje daugybė šių dienų animacijos pasaulio žvaigždžių, tuo metu dar buvo tik besišypsantys jaunuoliai. Dabartinis festivalis yra prestižinis ir kiekvieno kūrėjo svajonė patekti į jį.
Jūratės Leikaitės archyvas
Festivalio filmų atranka
Per trisdešimt metų festivalis labai išaugo ir išgarsėjo. Šiemet organizatoriai sulaukė rekordinio animacinių filmų skaičiaus – net 2217 filmų iš 74 pasaulio šalių. Penkių asmenų tarptautinė atrankos komisija po trijų savaičių įtempto darbo konkursui atrinko tik 59 filmus. Festivalis turi savo filmų trukmės griežtą atrankos limitą.
Atrankos komisijoje dirbo režisierius iš Lietuvos Valentas Aškinis, iš Australijos atvykęs karikatūristas ir animatorius Greg Holfeld, režisierė iš Suomijos Kaisa Penttila, japonas Takashi Fukumoto ir šveicarų menininkė Michaela Muller. Festivalio metu buvo parodytos visų atrankos komisijos narių retrospektyvos. Valentas Aškinis pristatė savo filmų programą, kurioje buvo parodytos pilnametražių filmų „Odisėjo nuotykiai” ir „Aukso žirgas“ ištraukos ir trumpametražis filmas „Kaktuso paslaptis“.
Hirosimos festivalis truko keturias dienas. Kiekvieną vakarą rodydavo tik po vieną konkursinę programą, kurią sudarė 15 filmų. Net pusė konkurse dalyvavusių filmų yra sukurti studentų. Buvo rodomos pasaulinių animacijos žvaigždžių, Hirosimos Festivalio Garbės Prezidentų programos: Fiodoro Chitruko (Fedor Khitruk), Piterio Lordo (Peter Lordo), Polio Dreseno (Paul Driessen), Polio Grimo (Paul Grimault), Vardo Kimbalo (Ward Kimball), Bruno Bodzeto (Bruno Bozzetto), Fait Hublei (Faith Hubley) ir kitų.
Festivalyje vyko daug specialiųjų seminarų apie filmų kūrimą, konferencijų, įvairios kūrybinės dirbtuvės ir veikė filmų, leidinių, suvenyrų mugė. Tarptautinė animacinių filmų kūrėjų asociacija – ASIFA surengė savo susirinkimą.
Festivalio akcentas – vengrų animacija
Šių metų festivalio akcentas buvo vengrų animacija. Vengrų filmų retrospektyvos buvo rodomos keletą dienų ir atskleidė šalies animacijos kūrėjų įvairovę. Festivalio metu buvo atidaryta ir veikė garsios vengrų režisierės ir dailininkės Keresztes Dora paroda ir jos filmų retrospektyva. Neveltui buvo pasirinkta ši autorė, nes jos darbuose ryškūs vengriški nacionaliniai motyvai. Keresztes Dora yra garsi knygų iliustratorė. Jos filmuose lyg begalinė upė teka minčių ir vaizdų seka: persipina ir transformuojasi stilizuotų augalų ir personažų kompozicijos, dekoratyviniai ornamentai, įspūdingi spalvingi deriniai.
Parodos atidarymo metu vengrai vaišino guliašu ir nacionaliniais patiekalais. Specialiai Hirosimos tarptautiniam animacinių filmų festivaliui vengrai išleido didžiulį katalogą pristatydami savo šalies filmus, kurie buvo parodyti šiame festivalyje.
Festivalio prizai. Lietuvių kūrėjų sėkmė
Lietuvių kūrėjų Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės animacinis filmas „Neuklidinė geometrija“ (2013, 12 min., „Nerutina“, prod. Jūratė Samulionytė, Vilma Samulionytė) laimėjo specialųjį tarptautinės žiuri prizą. Filmo garsinis takelis, kurio autoriai Andrius Kauklys ir Marius Narbutis, susilaukė ypatingo dėmesio. Tvirtai laikydama festivalio garbingą prizą režisierė Skirmanta Jakaitė pasakė: „Prizas yra padrąsinanti žinutė, kuri suteikia ateityje drąsos ir pasitikėjimo“.
Profesionali animacija, subtilus garso ir vaizdo derinys sukuria liūdną filmo nuotaiką. Filmo sinopsis: „Kur iškeliauja meilė, kai žmonės išsiskiria? Animacinis filmas be žodžių pasakoja apie keistus meilės vingius, maloniai skaudžią akistatą su liūdesiu ir paslaptingas vietas, kur susikerta dvi lygiagrečios istorijos.“
Jūratės Leikaitės archyvas
Festivalyje nėra specialiųjų studentų arba debiutantų programų, visi filmai yra lygūs konkurentai, todėl ir šis lietuvių debiutinis filmas buvo parodytas kartu su pasaulinės animacijos profesionalų darbais.
Žvelgiant į festivalio istoriją ir lietuviškų filmų dalyvavimą jame, norisi prisiminti, kad 2006 metais specialioje animacinių filmų programoje buvo parodytas Jūratės Leikaitės animacinis filmas „Užgavėnės“, o 2008 metais animacinis filmas „Margučių rytas“.
Festivalio žiuri
Tarptautinės žiuri nariai buvo įvairių sričių meninkai: grafikė, dizainerė, dėstytoja Inni Karine Melbye iš Norvegijos, režisierė Džoana Pristlei (Joanna Priestley) iš Jungtinių Valstijų, kompozitorė Baerbel Noibauer (Baerbel Neubauer) iš Austrijos, Joško Marušič (Joško Marušič) animacinių filmų režisierius iš Kroatijos, prodiuseris Ferencas Mikulas (Ferencas Mikulas) iš Vengrijos ir japonų režisierius Koji Jamamura (Koji Yamamura). Žiuri sprendimu didesnę dalį prizų gavo jauni režisieriai, drąsiai eksperimentuojantys, ieškantys naujų meninių formų animacijoje, turintys originalių temų ir idėjų. Tarp laimėtojų daug merginų.
Pagrindinis „Grand Prix“ atiteko jaunai vengrų režisierei deizi jakobs (Daisy Jacobs) už eksperimentinį filmą „Didesnis paveikslas“ („The Bigger Picture“). Šis filmas yra jos baigiamasis darbas aukštojoje mokykloje „MOME“. Realiame kambaryje ant sienų ištapyti personažai įgyja trečiąją dimensiją, nes jų rankos ir kūnai tam tikrais momentais atgyja ir atsiplėšia nuo sienos plokštumos, sukurdami netikėtumo įspūdį. Rankos paima dulkių siurblį ir susiurbia realiai erdvėje stovinčius daiktus, kilimus ir net…žmones. Filme sprendžiami paradoksalūs dviejų brolių ir senos motinos santykiai. Subtiliai parodomas atsisveikinimo su motina momentas, kaip skirtingai du broliai reguoja į tai…
Asm. archyvo nuotr.
Žiūrovų prizą laimėjo nuotaikingas jauno režisieriaus Kari Pieska studentiškas filmas „Nėra laiko žaidimams“ („No Time for Toes“), kurį jis sukūrė besimokydamas Turku Akademijoje Suomijoje. Linksmas ir ironiškas siužetas, lengva, eskizinė piešinio linija, lakoniškas meninis sprendimas – tai filmas apie tai, kaip tėvas augina savo vaikus. Ne vienas salėje šypsojosi iš desperatiškų tėvo pastangų suvaldyti iš pradžių vieną išdykaujantį kūdikį, po to du kūdikius. O kai „iš dangaus“ tėvukui nukrito trečias bamblys – salė ėmė kvatotis. Gavęs stambų piniginį prizą autorius šypsojosi ir sakė, kad pirks dovanas savo vaikams, kurie ir inspiravo sukurti šį filmą.
Specialiuoju žiuri prizu buvo apdovanotas ir garsaus lenkų režisieriaus Jerzy Kucia naujas filmas. Autorius jį kūrė ilgai ir po trylikos metų pauzės pademonstravo žiūrovui. „Fuga violončelei, trimitui ir peizažui“ – tai subtilus ir poetiškas filmas. Impresionistinė susimąsčiusio autoriaus nuotaika hipnotizuoja žiūrovą. Ekrane mirga daugiasluoksnės medžių lapijos faktūros, peizažas keičiasi, atrodo, kad virpa oras, žiūrovą apspigina saulės spinduliai ir šie vaizdai kinta kartu su muzika. Staiga ramybę sugriauna ritmiškai ant stalo krintantys obuoliai. Nors filmas trunka beveik aštuoniolika minučių, norisi šį filmą žiūrėti ilgai, ilgai, tol, kol atsigaus siela, nurims kraujas venose ir palengvės galva.
Renzo Kinoshitos prizu buvo apdovanotas jauno latvių režisieriaus Egmund Jansons (Egmunds Jansons) nuotaikingas ir linksmas filmas „Choro turas“ („Choir Tour“). Didžiuliame mieste vaikų choras bando surasti savo kambarį viešbučio dangoraižyje. Smalsūs choristai, visą laiką dainuodami naiviais vaikiškais balseliais, išklysta iš kelio, būriu kabarojasi laiptais ten, kur negalima, nespėja laiku išlipti iš lifto, tada kyla aukštyn, po to žemyn, kas kartą vis labiau šiurpindami niekaip jų nepagaunančią vadovę.
Dažnai festivaliuose prizus laimi tie filmai, kuriuose yra humoro arba linksmos ironijos gaida.
Kaip pastebėjo festivalio žiuri komisijos nariai – visų filmų aukštas meninis lygis, įdomūs techniniai eksperimentai ir meninės išraiškos įvairovė. Žavi tie filmai, kuriuose yra klasikinė, vaidybinė animacija. Deja, į konkursą nepateko nei vienas japoniškas filmas, nors festivalis organizuojamas Japonijoje. Iš 59 konkurse dalyvavusių filmų net 17 apdovanoti. Didesnė dalis apdovanotųjų filmų yra sukurti jaunų autorių.
Jūratės Leikaitės archyvas
Geriausio debiutinio filmo prizą laimėjo režisierė Spela Kadeš (Spela Cadez) iš Slovėnijos. Ji sukūrė lėlių filmą „Boles“, kuriame sprendžiami dviejų herojų santykiai. Šiame filme – vienas ryškiausių festivalio naujų personažų – prikimusiu balsu dainuojanti sena prostitutė Tereza. Jos ir kaimynystėje gyvenančio jauno rašytojo draugystė netikėtai užsimezga ir staiga nutrūksta. O Terezos daina skamba žiūrovo galvoje net filmui pasibaigus.
„Vyras ant kėdės“ – jaunos režisierės Dahe Jeong (Dahee Jeong) iš Korėjos debiutinis filmas laimėjo specialiųjį žiuri prizą. Kokia gyvenimo prasmė? – kartą pabudęs ir atsisėdęs į kėdę, pagalvojo vyriškis ir keistos mintys ilgai nedavė jam ramybės, virsdamos siurrealistiniais paveikslais.
Debiutuojanti režisierė iš Rusijos Ana Budanova (Anna Budanova) už filmą „Pagieža“ („The Wound“) laimėjo specialųjį žiuri prizą už puikią animaciją.
Festivalis turi daug privačių rėmėjų, kurie finansuoja įspūdingus piniginius prizus. Hirosimos miesto savivaldybė ypatingai remia festivalį, suvokdama jo svarbą ir kultūrinę misiją. Miesto savivaldybė yra įsteigusi savo piniginį Hirosimos prizą. Šiemet jį laimėjo jaunos studentės filmas iš Vengrijos Reka Butsi (Reka Bucsi) filmas „Simfonija No.42“ („Symphony No.42“). Improvizuotas subjektyvus autorės pasaulis parodomas per 47 juokingas, absurdiškas scenas.
Festivalio dalyviams buvo suorganizuotos įvairios pramogos: išvykos į teptukų ir sakės gamybos muziejus, į budistinių šventyklų parkus. Maudynės okeane ir japoniškų gardėsių kepimo ant ugnies šventė, suartinusi visus dalyvius. Atidarymo renginiuose – originalūs šokiai su kardais, japoniškos kaligrafijos spektakliai, aktorių su kimono pasirodymai. Įspūdingi vakarėliai ant dangoraižių stogų, plaukimai kateriu ir susitikimai su festivalio personažu – baltaja panda, vardu Lapis.
Smagu festivalyje susitikti su kolegomis ir pamatyti naujus animacinius filmus. Diskusijose ir filmų aptarimuose kyla noras kurti pačiam ir ieškoti naujovių.
Palinkėkime Lietuvos animacijos kūrėjams ateityje sėkmingai keliauti su savo filmais po festivalius ir taip pristatyti Lietuvą.
Parengė Jūratė Leikaitė-Aškinienė