Lietuvos kino centras kreipėsi į Kultūros ministeriją su siūlymu sudaryti ekspertų grupę Kino įstatymo pataisoms parengti.
Lietuvos Respublikos kino įstatymas nuo priėmimo buvo keletą kartų taisomas, tikslinant atskirų straipsnių redakcijas, ar papildant naujomis nuostatomis. Tačiau įkūrus Lietuvos kino centrą, Seimui priėmus Pelno mokesčio įstatymo pataisas, o Europos Komisijai baigiant derinti Komunikatą dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams tapo aišku, kad Kino įstatymas turi būti peržiūrimas.
Valstybinio finansavimo sritys šiuo metu siejamos tik su įstatyme įtvirtinta kino gamybos ir sklaidos samprata. Tačiau dėl rinkos specifikos valstybės parama būtina ir kitiems kino srities dalyviams (platintojams, rodytojams), didesnį dėmesį reikia skirti nacionalinio kino sklaidai šalyje. Taip pat būtini skubūs sprendimai dėl kino teatrų ar kino rodymo salių skaitmenizavimo. Pokyčių reikalauja ir įstatymo nuostatos dėl filmų indeksavimo.
Seimui priėmus Pelno mokesčio įstatymo pataisas, mokestinė paskata galės būti taikoma ne tik užsienio filmų gamybai, bet ir nacionalinio kino projektų finansavimui, tad šis mechanizmas turi atsispindėti Kino įstatyme.
Kino centrui pradėjus veiklą itin išryškėjo kino statistikos problematika. Valstybinė statistikos programa nepakankamai atspindi srities rodiklius, o patikimiems ir išsamesniems duomenims surinkti iš kino sektoriaus nėra teisinio pagrindo, kurį nustatyti turėtų Kino įstatymas.
Viešose konsultacijose su kino bendruomene dėl valstybės finansavimo kino projektams buvo iškeltas klausimas dėl nustatytų kultūrinių kriterijų tikslinimo, siekiant aiškiau apibrėžti nacionalinio kino interesus ir sudaryti geresnes galimybes kurti bendrus projektus su kitomis Europos valstybėmis.
Tikimasi, kad subūrus ekspertų grupę bus įvertinta ir kitų šalių patirtis, ir Kino įstatymo veikimo problemos Lietuvoje, siekiant sudaryti geresnes sąlygas nacionalinio kino ir šalies kino industrijos plėtrai.
Lietuvos kino centro informacija