fbpx
Naujienos

Lietuvos kūrėjai apie filmą „Šaltasis karas“: tai pati spalvingiausia dviejų žmonių istorija juodai balto kino fone

Kadras iš filmo „Šaltasis karas“
GPĮ archyvas

Garsiai nuskambėjęs Kanų kino festivalyje, ovacijomis sutiktas Lietuvos kino elito, lenkų režisieriaus Pavelo Pavlikovskio (lenk. Pawel Pawlikowski) filmas „Šaltasis karas“ žengia į didžiuosius ekranus lapkričio 30 dieną.

 „Tai pati spalvingiausia dviejų žmonių istorija, juodai balto kino fone, kurią man teko matyti. Nuostabus filmas, parodęs ne tik istorinį, bet ir jausmų „šaltąjį karą“ tarp vyro ir moters, kai negali išsiskirti, bet ir kartu būti neįmanoma“, – savo mintimis, apie naujausią režisieriaus darbą, dalijosi teatro ir kino aktorė Edita Zizaitė.

Lietuvos kino, televizijos ir teatro režisieriaus Raimundo Banionio teigimu „Šaltasis karas“ – dinamiškas ir aistringas filmas, papasakotas itin subtiliai išreikštomis režisūrinėmis detalėmis, profesionalia aktorių vaidyba. P. Pavlikovskis palieka galimybę pačiam žiūrovui kurti praleistas istorijos detales, nesiima kaltinti socialinės ir politinės aplinkos, o labiau gilinasi į žmogiškąją esmę – jo aistrų ir troškimų gilumą“. 

„Šaltasis karas“ nėra tas pasakojimas, kurį greit pamiršite vos tik išėję iš kino salės. Sunkus, vingiuotas dviejų žmonių kelias link vienas kito, nepaisant istorijos žiaurumo, daugybės metų, valstybinių sienų, sukuria itin dramatišką istoriją, nuo kurios ne taip lengva atsitraukti. Tarp Zulos (akt. Joanna Kulig) ir Viktoro (akt. Tomasz Kot) tokia stipri meilės ir aistros chemija, jog visi tie skirtingi miestai, kuriuose jiems tenka susitikti ir vėl išsiskirti, nustoja egzistuoti ir tampa tik gelžbetoninių barjerų sistema, užkertanti kelią jiems būti kartu. Porai susitikus nebesvarbios tampa moralės normos, santuokos saitai su kitais partneriais, jie laužo taisykles ir atsisako joms paklusti – mylisi, šoka, pavydi, pamiršta viską – lieka tik jie, aistra ir muzika. Maksimaliai intymi istorija, perpildyta lenkiškų melodijų, paryžietiško šansono, amerikietiško džiazo, sukuria subtilią atmosferą, pabrėžiančią žmonių nuotaikų ir būsenų žaidimą.

Tai antrasis P. Pavlikovskio darbas, po neįtikėtinos sėkmės sulaukusios kino juostos „Ida“, kuri dar 2015 m. buvo apdovanota „Oskaru“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Laukinės aistros perpildyta meilės drama „Šaltasis karas“ – kur kas asmeniškesnis režisieriaus projektas, papildytas jo paties biografijos detalėmis. Naujausią savo darbą režisierius skyrė savo tėvams, kurių gyvenimas itin panašus į filmo herojų.

 „Filmas galėtų būti visų meilės istorijų „matrica“, kurią seniai norėjau “išleisti į pasaulį“. Ją skiriu savo tėvams taip ir nesulaukusiems istorinio „Šaltojo karo“ pabaigos“, – viename interviu kalbėjo P. Pavlikovskis.

Pristatydamas naujausią savo kūrinį režisierius prisipažino, jog jam itin svarbus meilės ir jausmų spalvos tikrumas, kurio pasigendama šiandien. „Moderniame pasaulyje daug triukšmo ir kartais bereikšmio technologijų blizgesio. Nejaučiu jokių sentimentų pokario Europai, tačiau, man atrodo, žmonių jausmai tada buvo daug tyresni, juose daugiau gilumos ir aiškumo“, – teigė P. Pavlikovskis.

Žinomą lenkų režisierių – kosmopolitą, kuriantį ir gyvenantį Didžiojoje Britanijoje, sėkmė ir pasaulinė šlovė aplankė tik atsigręžus į savo tautos žmonės ir pradėjus subtiliai pasakoti jų istorijas. Dar viena juodai balta P. Pavlikovskio kino juosta – pretendentė į aukščiausius JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus.

Juvelyriškas, bohemiškai erotiškas, su cigaro kvapu ir džiazo garsais filmas – „Šaltasis karas“ kinuose nuo lapkričio 30 d.

Komentarai