fbpx
Reportažai

Loftas: Norvegijos dienos. Kino peržiūros

Norvegijos kino dienos 2013
Norvegijos kino dienos 2013
Norvegijos dienos 2013

Dvidešimta valanda vakaro. „Loftas“. Žengi su mintimi, jog dabar ne reivo metas ir kad tikrai neužsibūsi iki ryto. Itin keista. Vykstančios „Norvegijos dienos Lietuvoje“ 2013 menų fabriką „Loftas“ džiugina ne tik vakarėliais, bet ir kinu.

Balandžio 25-osios vakarą buvo pristatyti du norvegiški kino filmai. Viktoras Diawara padėkojo Norvegijos ambasadai už suteiktą galimybę pamatyti juos. „Džiaugiuosi, kad „Lofte“ dominuoja ne tik trankumas“, – teigė Diawara. Sėdmaišiai, kėdės, suolai. Visas „Lofto“ sėdimasis turtas užimtas. Jaunimas vis dar eina vidun. Šviesos gęsta. Veiksmas prasideda.

Pirmasis filmas – „Žmogus, kuris mylėto Yngvę“ ( „The Man Who Loved Yngve/Mannen som elsket Yngve“, rež. Stian Kristiansen, 2008). Filmo centre – jaunimas. Meilė, rokenrolas, svaiginimasis – jauna siela. Atrodo, turi viską, bet kai pasiklysti savo  meilės labirintuose, kai myli du žmones vienu metu, myli dvi skirtingas lytis, viskas tampa vienu dideliu nesusipratimu. Jaunystė!

Antrasis filmas, pritraukęs kur kas mažiau žmonių, – „99% sąžiningas“ („99% Honest“/„99% ærlig“, rež. Rune Denstad Langlo, 2008). Dar vienas istorija apie jaunimą.  Pilnas humoro ir jaunatviško žavesio, tik šį kartą ne su rokenrolo, o su hiphopo elementais. Svajonės, kurias sudaro muzika, savo grupė, albumo įrašymas! Ir be abejo,  nebijojimas į savo egzistenciją pažvelgti ironiškai…

Po filmų supranti tik vieną – aš gyvenu gražiausius savo gyvenimo metus!  O dabar – aukštyn galvas! Ką tu matai debesų kontūruose? Pirmojo filmo herojus paklaustų – „katę ar šunį“?

 

Komentarai

Viena didesnių gyvenimo meilių atitenka kinui ir muzikai. Kaip muzika, taip ir kinas mane pasiglemžia, o tada traukia gilyn į begalines grožybes. Jei tik galėčiau - gyvenčiau kino salėse! Nešdintis bent trumpam iš savo realybės ir mėgautis kino teikiama realybe - vienas didesnių gyvenimo malonumų. Ši malonumą puikiai apibūdina Bergmanas: "Filmas kaip sapnas, filmas kaip muzika. Joks kitas menas neprasiskverbia į sąmonę taip, kaip kinas, iki pat mūsų jausmų, giliai į tamsius sielos kambarius". Jaustis dar arčiau kino ir suprasti kino kalbą geriau man leidžia entuziastinga kino mylėtojų šeima KINFO. Tai mano šiųmetis atradimas, kuriuo džiaugiuosi, ir tikiu, kad tas džiaugsmas tik stiprės, o mūsų tobulėjimas taps beribiu!