fbpx
Reportažai, Scanorama

Mažieji lietuviški stebuklai „Scanoramos“ konkursinėje NBK programoje

Konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“
Fotografė Monika Daužickaitė

Penktadienio vakarą, iškart po ilgai laukto Eglės Vertelytės filmo „Stebuklas“ premjeros, įvyko penkios debiutuojančių režisierių darbų premjeros. Šiemet tradicinėje „Scanoramos“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) – netikėtumas. Lietuviškoje jos dalyje – penkios debiutuojančios režisierės!

Šią konkursinę programą sudaro dvi dalys: pirmoji programa yra skirta tik lietuviškiems filmams, atrinkti 5-i, o antroji – estų ir latvių darbams, kurių šiemet irgi yra penki: 2 darbai iš Latvijos ir 3 – iš Estijos.

„Ši programa mums yra laba svarbi, nes tai yra platforma, iš kurios mūsų jaunieji startuoja į didįjį kiną. Man labai smagu, kad Lietuvoje atsiranda nauja jauno kino energija. Kad tai, ką mes vadiname Naujuoju Baltijos kinu, iš tikrųjų, yra mūsų krašto, mūsų regiono bendrumo ir buvimo kartu fenomenas. Tikiuosi, kad jis ir toliau stiprės ir džiugins mums naujais atradimais. Man ypač smagu, kad šiais metais iš 38-ių pretendentų lietuviškai programai į konkursą laimėjo penkių merginų pirmieji filmai“, – prieš premjeras džiaugėsi „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė.

Gražina Arlickaitė ir Akvilė Gelažiūtė
Fotografė Monika Daužickaitė

Geriausias lietuvių režisieriaus filmas bus apdovanotas audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtu 3000 Eur piniginiu prizu, o pagrindinio prizo laimėtojui „Vilniaus kino klasteris“ būsimam autoriaus kino projektui dovanos paslaugų už 12 000 eurų.

Filmus vertins tarptautinė žiuri: kino prodiuseris Zeki Peynirci (Turkija), Austrijos studentų kino festivalio „film:riss“ įkūrėjas ir meno vadovas Dominikas Tschütscheris (Austrija), kino ir teatro aktorė Anjorka Strechel (Vokietija), o jai pirmininkavo aktorė, tarptautinių kino projektų ekspertė Leonor Silveira (Portugalija).

Režisierė Eglė Mameniškytė
Fotografė Monika Daužickaitė

 „Gimimas“. Režisierė Eglė Mameniškytė:

„Labiausiai noriu padėkoti Dominykui ir Klementui [filmo kūrybinė komanda – aut. past.], nes jie buvo mano kairioji ir dešinioji ranka. Tiesiog jie mane labai papildė ir mes tiesiog gražiai mainėmės mintimis ir idėjomis Noriu padėkoti ir visiems savo draugams, nes visi pokalbiai, viskas, ką daro mano draugai, aš stebiu ir tai mane labai įkvepia. Labai esu labai laiminga, kad galiu būti savimi su savo draugais ir kad mes visi galime dalintis savo idėjomis.“

Režisierė Jorė Janavičiūtė
Fotografė Monika Daužickaitė

„Kur dingsta daiktai, kur dingsta žmonės“. Režisierė Jorė Janavičiūtė:

„Tradiciškai – ačiū „Scanoramai“. Tai yra mano pirmas rimtas filmas ir tai man nepaprastai didelis pasitikėjimo savimi pliūpsnis, kad „Scanorama“ nusprendė parodyti šį filmą, ir kad jį galiu parodyti žmonėms.“

Režisierė Klaudija Matvejevaitė (kairėje)
Fotografė Monika Daužickaitė

„Paskutinė diena“. Režisierė Klaudija Matvejevaitė:

„Pirmiausiai noriu padėkoti žmonėms, kurie, kaip man visuomet būna keista, pasirašo daryti kažką, ko jie negali matyti ir žinoti, kaip tai atrodys. Gal šiuo atveju man buvo šiek tiek lengviau, nes man reikėjo žmonėms parodyti ne tik dalykus, kurie kyla mano galvoje, bet turėjau ir tekstą, iš kurio gimė visas filmo pasaulis.“

Režisierė Birutė Sodeikaitė ir prodiuserė Agnė Adomėnė
Fotografė Monika Daužickaitė

„Paskutinė stotelė – Mėnulis“. Režisierė Birutė Sodeikaitė:

„Ačiū „Scanoramai“ už premjerą ir visai lietuviškai pusei komandos, be kurios mūsų čia nebūtų. Labiau ačiū Agnei [filmo prodiuserė – aut. past.] už tikėjimą ir stovėjimą šalia manęs.“

Režisierė Saulė Bliuvaitė ir prodiuseris Vitalijus Gylys
Fotografė Monika Daužickaitė

„Yana“. Režisierė Saulė Bliuvaitė:

„Noriu padėkoti „Scanoramai“, kad rodo šį filmą, ir noriu padėkoti žmonėms, kurie jį žiūri, nes man atrodo, kad be šių dviejų elementų tiesiog nebūtų prasmės nieko daryti.“

Renginio akimirkos

Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.