Prisipažinsiu atvirai – reklama tikrai veikia. Bent jau filmų reklama, nes kas vakarą eidamas namo vis akį užmesdavau į plakatą, reklamuojantį filmą „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ („We bought a zoo“). Filmo plakatas, mieli platintojai, tikrai sukelia ne kokį įspūdį (bent jau mano žiūrėjimo skoniui): labai jau primena standartinių romantinių komedijų ar šiaip šeimyninių filmų stilių. O aš nusprendžiau, kad galbūt tik plakato dizaineriams nepavyko, nes filme vaidina tikrai neblogi aktoriai: Mattas Damonas, Scarlett Johansson, Elle Fanning, o ir režisierius pusę velnio – „Vanilinis dangus“ (Vanilla Sky), „Per žingsnį nuo šlovės“ (Almost Famous), „Džeris Magvairas“ (Jerry Maguire) kūrėjas Cameronas Crowe’as.
Pažiūrėti šį filmą privertė ir vaikystėje skaityta Džeraldo Darelo knyga „Bagaže – zoologijos sodas“, 1971. Knygoje pasakojama, kaip garsus britų zoologas, nuosavo zoologijos sodo Džersio saloje įkūrėjas ir savininkas Darelas keliauja į Afriką – Kamerūną,
kur gaudė žvėris savo zoologijos sodui. Antrojoje knygos dalyje Darelas pasakoja apie savo zoologijos sodą, apie jo gyvenimą ir linksmus nuotykius.
Bet gana įžangų ir nostalgiškų prisiminimų – filmas „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ pažiūrėtas ir visgi atitiko išankstinę nuostatą – tai šeimos ar romantinių filmų mėgėjų žanrui priskiriamas kūrinys (plakatas sakė tiesą), kuriame pasakojama štai kokia istorija: našlys Benjaminas su dviem vaikais išsikrausto gyventi į užmiestį, kur nusiperka namą su visu… zoologijos sodu, pavadinimu „Rosemoor Animal Park“. Prie komplekto gauna ir zoologijos sodo prižiūrėtojus, tarp kurių – seksualioji Kelly (Scarlett Johansson). Zoologijos sodui labai reikia pinigų, remonto ir mylinčio šeimininko. Ar pavyks Benjaminui ne tik į naują gyvenimą prikelti zoologijos sodą, bet ir sugebėti įtikinti savo sūnų Dylaną, kad tai ne tik jo svajonė?
Antrasis variantas apie sūnaus įtikinimą labiau išsipildė, nes (užbėgsiu įvykiams už akių) zoologijos sodas filme – tik egzotiškas priedas, nes šiaip viskas sukasi apie Benjamino bandymą atstatyti subirusias šeimos emocijos po žmonos mirties.
Filme beveik nėra netikėtumų, herojų charakteriai nuspėjamai šabloniški: problematiškas paauglys, gražių akių, be proto miela bei protinga mažoji dukra, mirusios mamos prisiminimų nuotrupos… Netgi didžiausia intriga ir kulminacija turėjęs būti Benjamino romanas su zoologijos sodo prižiūrėtoja Kelly toks skystokas, neišbaigtas, kaip ir pats Kelly vaidmuo, kuris, kaip ir kiti zoologijos sodo prižiūrėtojai, atrodo nelabai turi ekrane ką veikti. Na, žinoma, Scarlett moka gražiai šypsotis ir laikas nuo laiko sukelti konfliktą. Bet čia ne jos kaltė, o režisieriaus C. Crowe’o, kuris užsižaidęs ir išbaiginėjęs išties puikų Matto Damono vaidmenį, pamiršo visus kitus. Net ir gyvūnus.
Beje, apie bučinius. Lemtingasis ir pagaliau sulauktas Benjamino ir Scarlett bučinys įvyksta prieš pat filmo pabaigą – 153 minutę.
Bet čia ir vėl keisti dalykai dedasi. Pagaliau pasibučiavęs su Kelly, Benjeminas sugrįžta, tiksliau, išdrįsta sugrįžti į kavinę, kurioje susipažino su mirusia žmona. Atrodo, visą filmą lauktas herojaus pasikeitimas, bandymas užmiršti praeitį, gavosi susitaikymu su praeitimi, su faktu, kad nebeturi žmonos. Bet gal visgi reiktų pradėti gyvenimą iš naujo ir griebti į glėbį Kelly?
Tačiau nepaisant „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ trūkumų, jis vien dėl to vertas dėmesio, nes atneša žiūrovams optimizmo, džiaugsmo, šviesos ir paprastumo. Gal mes pernelyg įpratę prie gyvenimo kasdienybės, fantastikos, ir nuoširdūs dalykai ne visada suprantami ir atrodo pernelyg nuoširdūs, kad būtų tikri. Ir man išties patiko Mattas Damonas, kurio vaidinamas herojus puikiai įrodo, kad pasaulyje viskas įmanoma, užtenka turėti drąsos pabandyti.
Kam rekomenduoju žiūrėti?
Tėvams, nes pagrindinių veikėjų meilės istorija – puikus priedas ir kompanijos palaikymas vaikų džiaugsmui – zoologijos sodui.
Patiks mažiesiems, nes juk jie nusipirko zoologijos sodą, patiks paaugliams, nes ir jiems sukurta paauglių meilės istorija su gražiąja Elle Fanning. „If you love me let my now“, – skelbia jaunųjų įsimylėjėlių užrašas, tik meilės pripažinimai skamba pernelyg dirbtinai ir ne pagal amžių.
Romantinių filmų žiūrovams, kurie tikrai nubrauks ašarą matydami, kaip našlys žiūri į savo mirusios žmonos nuotraukas, ir tikrai džiaugsis, kuomet pagaliau jiedu su prižiūrėtoja taps tikra šeima.
Gyvūnų mėgėjams, nes vaizdas, kuomet iš kiaušinių mušasi maži paukščiukai – išties kvapą gniaužiantis.
Beje, filmas paremtas tikra britų žurnalisto Benjamino Mee autobiografija