fbpx
Filmų apžvalgos, Scanorama

„Miegantis grožis“ kartais pabunda, kartais – ne

Kadras iš filmo  „Miegantis grožis“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Miegantis grožis“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Marco Bellocchio juostoje „Miegantis grožis“ (Bella addormentata, 2012) vieni kovoja už gyvenimą, kiti – už mirtį, treti lieka nuošalyje, o ketvirtiems mirtis tėra lažybų objektas.

Garsų italų režisierių, anksčiau neretai kūrusį politinės tematikos filmus, šį kartą įkvėpė reali istorija, sukrėtusi visą Italiją. 1992 metais Eluana pateko į avariją ir praleido komoje septyniolika metų, kol gydytojai, politikai bei bažnyčia sprendė, ar galima leisti numirti vegetacinės būklės žmogui, jei to pageidauja jo šeima. 2009 metais teismo sprendimu Eluaną nustojo maitinti ir ji mirė. Jos istorija buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, todėl susiklosčiusi situacija praktiškai padalino visus Italijos gyventojus į dvi priešingas stovyklas.

Juostoje rodoma istorija, vykstanti paskutinėmis Eluanos gyvenimo dienomis. Tačiau jos pačios filme nepamatysime. „Miegantis grožis“ – toli gražu nėra Eluanos bylos istorija, tai netgi nėra filmas apie eutanaziją, nors gyvenimo ir mirties klausimai čia keliami itin aiškiai. Kai kurie suvokia vegetacinės būsenos pacientus tik kaip bejausmį kūną, tačiau jų artimieji neretai sugeba išvengti juose „miegantį grožį“.

Režisierius konstruoja siužetą iš keturių paraleliai besivystančių istorijų, kurios nebūtinai yra susijusios tarpusavyje. Seime svarstant eutanazijos įstatymą, senatorius Uliano kadaise pats atjungęs žmonos gyvybę palaikančius aparatus, privestas iš naujo išgyventi šią dilemą. Senatorių vaidina nepakartojamas Toni Servillo, kuris praėjus metams nuo „Miegančio grožio“ filmavimo vaidino ir „Didžiame grožyje“. Uliano turi aiškius savo įsitikinimus, tačiau jie kertasi su partijos, kuriai jis priklauso, siekiais. Vienas įdomiausių filmo epizodų, kai pirtyje Ulianas dalinasi savo abejonėmis su psichoanalitiku. Neabejotina, vieniems tai primins panašią sceną, esančią F. Fellinio juostoje „8½“, o kitus sugrąžins į Bordžijų laikus.

Kadras iš filmo „Miegantis grožis“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Miegantis grožis“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Religinga Uliano dukra Marija, dalyvaujanti prieš eutanazijos įteisinimą rengiamose protesto akcijose, vieną dieną įsimyli liberalių pažiūrų jaunuolį Roberto, turintį problemų su savo nestabilios psichikos broliu. Pastarasis, kamuojamas nepaaiškinamų pykčio priepuolių bei pavydo scenų tai pačiai Marijai, priverčia Roberto priimti sprendimą pasilikti su jo, bijant, kad pastarasis nenusižudytų. Marco Bellocchio stengiasi neparodyti, kaip jis vertina situaciją, tačiau, galima nuspėti, kad jo simpatijos, kaip ir filmo žiūrovų, atitenka Marijai.

Trečioji herojė – aktorė, nesitraukianti nuo savo komoje esančios dukters lovos. Isabelle Huppert pavyko įkūnyti moterį, pamiršusią aplink ją esantį pasaulį – pirmiausiai savo sūnų bei vyrą. Pradžioje dariusi viską, kad sugrąžintų vos rusenančią galimybę gyventi savo dukteriai, galų gale prisipažįsta, jog prarado tikėjimą. Tačiau ilgus metus vien iš maldų sudarytą dienotvarkę pakeisti nėra taip paprasta. Anksčiau metusi aktorės karjerą, moteris vėl priversta vaidinti, kitaip jos gyvenimas būtų visiškai beprasmis.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi siužetinė linija labiausiai išsiskiria iš visų kitų. Desperatiškai nusižudyti bandančią narkomanę pasiryžta išgelbėti jaunas gydytojas. Atrodytų, Rossai nereikia spręsti eutanazijos klausimo, tačiau kartais noras mirti yra daug stipresnis už norą gyventi.

Režisierius pabrėžia, kad sprendžiant gyvenimo ir mirties dilemą religinės pažiūros yra visiškai nesvarbios. Vienokius ar kitokius įsitikinimus šiuo klausimu turėję žmonės, kuriems vėliau teko asmeniškai priimti sudėtingą sprendimą, gali nuspręsti priešingai savo įsitikinimams.

Nors visoms siužetinėms linijoms stengiamasi skirti pakankamai dėmesio, žiūrovams suprantamos ne visų herojų poelgių priežastys. Tam turi įtakos ir daugybės įvykių vaizdavimas, darosi sunku suprasti laiko ribas. Sąmoningai ar ne, tačiau Marco Bellocchio palieka daugybę neatsakytų klausimų. Belieka spėlioti, kodėl Roberto brolį kamavo pykčio priepuoliai, ar kas gi iš tikrųjų pastūmėjo Rossą savižudyti. Kita vertus, svarbiausias režisieriui klausimas – ar „miegantis grožis“ gali bent kartais pabusti?

„Miegantis grožis“

Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.