Eventum Group archyvas
Šį ketvirtadienį 20 val. „Šaunioje Vietelėje“ vyksiančiuose „Jaunų filmų vakaruose“ bus pristatoma Agnės Latinytės animacijos darbai. Agnė baigė VDA grafikos bakalaurą, o šiuo metu studijuoja japonų ir korėjiečių kalbas. Ji nuo seno dievina animaciją, ypač prancūzų ir japonų, tačiau rinkdamasi specialybę stojo į grafiką, nes norėjo įvaldyti kuo daugiau įdomių technikų ir išmokti piešti. Mokydamasi po truputį pradėjo miksuoti įvairias medijas, nes pasak, Agnės jos yra tarsi 21 a. meno vizitinė kortelė, kuri suteikia galimybę viską sumaišyti ir gauti kažką, kas dar nepadaryta.
Pakalbinome Agnę.
Kodėl kinas?
Kinas, mano nuomone, viena dinamiškiausių meno formų. Joje gali apjungti visus audio ir vizualinius menus bei įrašyti visa tai atminčiai ir ateities kartoms. O šiaip, mėgstu kiną žiūrėti, mėgstu jį ir kurti. Apskritai pas mane galvoje visada mini filmukai sukasi (šypso).
Kiek sukurtų (trumpametražių/ilgametražių ar kitokių) filmų tavo gyvenime?
Kokios 4-5 video reklamos (pvz.: Topshop Dormeo čiužinuko reklama), keletas renginių montažų („Mėnuo Juodaragis“, „Kunigunda Lunaria“), rimtesni asmeniniai meniniai video projektai – 4 (3 iš jų pristatysiu ketvirtadienį „Šaunioje Vietelėje“), beje visada malonu prisidėti prie kūrybinės filmo komandos (pvz. Zigmanto Devižio ir Kazimiero Šešelgio filme „Višta“). Kadangi studijavau grafiką, animacija visada būdavo tarsi iššūkis nusistovėjusiai sistemai, ėjimas už savo specialybės ribų, savarankiškas gilinimasis srityje, kuri irgi „veža“.
Papasakok, kaip atsiranda idėjos tavo animacijos filmukams? Kaip jas pavyksta realizuoti? Ir kaip pats vertini galutinį rezultatą?
Idėjos ateina iš aplinkos. Kartais eini gatve ir pamatai filmą/ animaciją. Jos užklumpa netikėtai, kartais net naktį, sapnuose. Nepaprastai patinka dirbti komandoje, nes tada visų dalyvaujančių žmonių idėjos gimdo naujas.
Realizacija man pats sudėtingiausias procesas. Dažniausiai dėl to, kad viską įsivaizduoju dar fantastiškiau nei gaunasi galutiniame rezultate. Idėjos įgyvendinimo stadijoje staiga viskas pradeda keistis, baltas sienas reikia keisti į baltas sienas su aptrupėjusiu tinku, prašmatnius auksinius rėmus į savo rankomis sukaltus medinius. Kartais dirbant vienam realizacija labai užtrunka, tada stengiuosi susikurti aplinkybių, kad atsirastų koks deadline‘as, kuris nuo mano norų nebepriklauso, kad tiesiog reiktų dirbt iki galo, užbaigti ir viskas.
Paprastai po sunkaus darbo rezultatu labai didžiuojuosi. Būna dar tą pačią dieną vis lakstau pasižiūrėti ar mano nuostabus kūrinys vis dar toks pats nuostabus. Po kurio laiko pripranti ir būna tiesiog gražu. Po to pradedi pastebėti minusus. Po kokių metų tampi toks kritiškas savo darbams, kad stengiesi jų daugiau nebežiūrėti. Tačiau perkurti senų darbų niekada negalvoju. Nes dar tiek daug nerealizuotų idėjų guli mano sąmonės stalčiukuose.
Kur galime išvysti daugiau tavo kūrybos darbų ?
Labai paprasta: http://alatinyte.weebly.com/. Beja turiu paminėti, kad animacinių filmukų soundtrack’ai yra sukurti Artūro Staševskio, šiuo metu kaip tik baiginėjančio sound design, film music composition bakalauro programą Londone „University of Arts London“
Ateities kūrybiniai planai?
Jų nemažai. Šiuo metu noriu realizuoti diplominiam darbui gaminto popierinių namukų miesto potencialus, kaip filmavimo aikštelė. Tada, kadangi labai patiko gamint plastelininę animaciją – noriu padaryti dar vieną. Galiausiai tikiuosi šią vasarą netrūks kūrybinių kino dirbtuvių pas draugus kaime, kaip kad kiekvienais metais (šypsosi).
Apie animaciją, kūrybinius procesus, idėjas ir jų įgyvendinimą daugiau jau šį ketvirtadienį, 20 val. bare „Šauni Vietelė“ (Pranciškonų g. 3/6).
Renginys nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/Jaunu filmu vakarai