Roko Tenio nuotrauka
Nori išbandyti save filmavimo aikštelėje?
Kviečiame spalio 15 dieną, 14 valandą filmuotis masinėje scenoje „Gargare“. Kad nebūtų liūdna, pasikviesk draugų, pažįstamų ir bendraminčių!
Spaudžiu patinka, dalyvauti. Prikalbinu draugę.
Nieko nežinau nei apie filmą, nei apie režisierių. Nors vieną vakarą netikėtai sukiojausi po filmavimo aikštelę. Režisierius nereiklus. Neuždarinėja kavinių ar gatvių, tad praeiviai ar kavinių lankytojai tiesiog tvarkingai palaukia, kol bus nufilmuota scena. Tą vakarą kavinėje, kur buvo filmuojama viena iš scenų, nuolat aplinkinių klausinėjau, kas čia vyksta. Eidama link baro ant gretimo staliuko pamačiau lentelę su užrašu „Poetas“, rež. Mindaugas, kamera: Tadas Sokolov“. Draugių paklausiau: „Tai kuris čia tas režisierius?“ Viena iš jų tyliai pašnibždėjo pažįstanti ir bakstelėjo pirštu į tolumoje stovintį kuklų, tylų vaikiną su scenarijumi rankose.
Kitą dieną viename iš socialinių tinklapių gavau pasiūlymą ateiti ir pabandyti nusifilmuoti masinėse scenose. Žinoma, sutikau. Neturėjau didelio noro filmuotis ir tapti mažąja filmo dalimi. Galbūt tai tiesiog natūralus noras padėti įgyvendinti jaunojo režisieriaus sumanymą. Juk tai mano bendraamžis, kuriam baltu pavydu pavydžiu, jog jis sugalvotą idėją visais būdais stengiasi įgyvendinti ir nepalieka jos tik popieriuje.
Spalio 15 diena. 14:00. „Gargaras“. Nespėjome įžengti į filmavimo aikštelę, kuomet išgirstame, jog filmuojama bus vėliau, ir jeigu turite nedaug laiko, galbūt net neverta laukti. Mes su drauge pasiliekame. Įsitaisome antrame aukšte ir laukiame, kol viskas prasidės. Po geros valandos režisierius prieina prie savanorių komandos. Pasisveikina, padėkoja ir taip pat informuoja, jog scenų filmavimo planas pakeistas, kadangi susirinkę per mažai žmonių, tenka scenas sukeisti vietomis, pirmiau filmuos scenas, kur reikia mažiau žmonių.
Roko Tenio nuotrauka
Panelės – pasipuošusios, pasidažiusios – laukia, kol bus pakviestos užimti tam tikras vietas erdvėje. Režisieriaus padėjėjas, vykdantysis prodiuseris Tadas Sirvidas, tiksliai stengiasi išaiškinti, ką nori matyti kadre, kaip pasisukti, kur nueiti, ar stabtelti. Rimto, tikro darbo atmosfera ir susikaupimas tvyro ore. Daug kartų filmuojamas scenas stebėjau iš šono, t. y. iš viršaus. Bandžiau pajusti jaunojo režisieriaus Mindaugo Banio tam tikras charakterio savybes. Sudėtinga. Jis nemaištaujantis, nesijaučia kažkuo daugiau nei kiti jo kolegos, išklauso patarimus ir pastabas, net jeigu jos išsakomos visiškai pašalinių žmonių. Jaučiasi, jog dar nėra susiformavusi režisieriaus pozicija, reiklumas, darbas su aktoriais. Viskas tarsi plaukia be ryškaus autoriaus braižo, pozicijos. Nenuostabu, jog taip atrodė. Iš trumpo pokalbio su Mindaugu sužinau, jog biudžetas ir komanda nėra dideli, tad kartais tenka daugelio dalykų atsisakyti. Komandoje nėra visiškai aiškaus darbo pasiskirstymo, tai pakankamai gyvas organizmas, kuris kinta ir keičiasi. Jo teigimu, dabar jis net negalėtų įvardinti visos sudėties, viskas bus aišku, kai darbas bus baigtas. Tad visiškai natūralu, jog jauniausios kartos režisierius yra pasimetęs, stengiasi nepasiduoti ir įgyvendinti bent jau didžiąją dalį sumanymų.
Kaip ir pats Mindaugas, taip ir jo kuriamas naujausias trumpametražis filmas persmelktas nežinomybe, skaudžiais išgyvenimais, kurie sustiprina norą kurti. Viename interviu Mindaugas Banys užsiminė: „Esu žmogus, kuris myli tai, ką daro, ir daro tai, ką myli, o kai myli, tu patiri viską, net ir nusivylimą.“ Jo kuriamas „Poetas“ iš dalies yra persmelktas asmeninių režisieriaus išgyvenimų, bet iš kitos pusės, tai tėra analizė kitų žmonių pojūčių, išgyvenimu. Supindamas daug skirtingų patirčių, požiūrio taškų autorius savo filme kalbės apie meilę. Tema banali, bet kaip jaunasis režisierius teigia, čia jis pažvelgs į visą tai šiek tiek analitiškiau, filosofiškiau. Telieka palinkėti sėkmės, nes nieko nėra sunkiau, kaip imtis temos, kuri yra beveik visuose filmuose. Ir nieko nėra sunkiau, kaip surasti naują požiūrio tašką, atverti tai, ko galbūt dar daugeliui nepavyko.