Mercury Studios Ltd
Balandžio 14 dieną Vilniaus ir Kauno „Forum Cinemas“ salėse įvyks ypatingi seansai – „Monty Python ir šventasis Gralis“ (1975), kurį rodo KINFO kino klubas „Pamatyk kine“. Tai – nuostabi proga pamatyti britų komedijos klasiką didžiajame ekrane, kur absurdo kupina karaliaus Artūro kelionė įgauna naują kvėpavimą.
Viduramžiai pagal „Monty Python“
„Monty Python“ trupė – tai šešių komikų (Grahame Chapman, John Cleese, Terry Gilliam, Eric Idle, Terry Jones ir Michael Palin) kolektyvas, kūręs revoliucinį humorą tiek televizijoje, tiek kine. „Šventasis Gralis“ – jų pirmasis ilgo metro filmas, kuriame karaliaus Artūro legenda perpasakojama taip, kaip tai galėjo padaryti tik „Monty Python“.
Vietoje tipinės karaliaus Artūro legendos žiūrovai gauna satyrinę versiją. Karalius Artūras čia jodinėja be arklio, o kiekviena jo sutikta kliūtis tampa vis absurdiškesnė: nuo riterio, kurio niekaip neįmanoma nugalėti, iki baisiojo triušio, kuris ištaško ištisą komandą.
Mercury Studios Ltd
Kaip gimė beprotiškiausia Karaliaus Artūro versija
Filmo biudžetas buvo toks mažas, kad beveik visas scenas teko filmuoti vienoje pilyje Škotijoje – Doune pilyje, išnaudojant įvairius kampus ir dekoracijas, kad ji atrodytų kaip skirtingos vietos. Pagrindinę filmo kūrimo dalį finansavo ne kino studijos, o roko muzikos žvaigždės – „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“, kurios buvo ištikimos „Monty Python“ gerbėjos ir taip pat ieškojo būdų investuoti į meną.
Šiandienos pasaulyje „Monty Python“ humoro forma tampa savotišku prieglobsčiu – leidžiančiu kvatotis iš absurdiškų situacijų, bet kartu iš jų ir pasimokyti. Filmas meta iššūkį rimtumui – tiek kino formoje, tiek turinyje – ir primena, kad net didžiausios epinės istorijos gali būti perpasakojamos iš kitokios, žaismingesnės, netikėtos perspektyvos.
Mercury Studios Ltd
Monty Python – trupė, pakeitusi komedijos veidą
Britų komikų trupė „Monty Python“, susikūrusi 1969 metais, iš esmės perrašė to meto humoro taisykles. Jų televizijos laida „Monty Python’s Flying Circus“ (1969–1974) išsiskyrė netradicine struktūra, siurrealistinėmis situacijomis ir satyra, nukreipta į politiką, religiją ar patį žiūrovą. Skečai nutrūkdavo netikėtai, herojai keisdavosi be paaiškinimo, o siužetas dažnai sąmoningai prarasdavo logiką – viskas tam, kad būtų išjudintos žiūrovo lūkesčių ribos. Jie kūrė ne tik juokus – jie kūrė naują humoro kalbą, kurioje intelektas ir absurdas ėjo greta.
„Monty Python“ įtaka ryški ir šiandien – ją pripažįsta tiek „Simpsonai“, tiek Ricky Gervais, tiek visa karta šiuolaikinių kūrėjų. Jų filmai, įskaitant „Gyvenimą pagal Brianą“ (angl. Monty Python’s Life of Brian, 1979) ar „Gyvenimo prasmę“ (angl. Monty Python’s The Meaning of Life, 1983), išlieka komedijos pavyzdžiais, atspindinčiais žmogaus santykį su visuomene ir savimi. „Šventasis Gralis“ tapo ne tik jų kinematografinio kelio pradžia, bet ir tramplinu Terry’iui Gilliamui, kuris vėliau sukūrė tokius tarptautinio pripažinimo sulaukusius filmus kaip „Brazilija“, „12 beždžionių“ ir „Karalius žvejys“.
Šis seansas – ne tik galimybė pamatyti filmą, bet ir patirti, ką reiškia juoktis drauge su kitais. Didžiajame ekrane „Monty Python ir Šventasis Gralis“ vėl atgyja su visu savo chaotišku žavesiu, balandžio 14 d. kviesdamas žiūrovus į kelionę, kurioje logika nereikalinga, o humoro ribos – labai plačios.
