fbpx
Filmų apžvalgos, Kino gidas

Naujausiame Woodie Alleno filme – viskas apie Džesminą

Kadras iš filmo „Džesmina“ „ACME Film“ archyvas
Kadras iš filmo „Džesmina“
„ACME Film“ archyvas

Susipažinkite su Džesmina. Et, nesivarginkite, Džesmina, veikiausiai, susipažins su jumis – per pirmąsias dešimt minučių sužinosite, kaip ji susitiko su savo vyru, ir kokia daina tuo metu grojo. Per antrą dešimtį – kokius psichotropinius vaistus jai teko išmėginti, o per trečiąją turbūt nebegirdėsite nieko, nes desperatiškai mintyse ieškosite galimybės pasprukti nuo šios paviršutiniškos, narciziškos personos.

Taip tikrai galėtų nutikti, jei likimas jus suvestų su Džesmina skrendant pirma klase, ar ji netyčia prisėstų šalia ant parko suolelio. Bet, kol jus skiria ekranas ir saugiai gaubia jauki kino salės tamsa, galite atsipalaiduoti ir leistis nešami burbuliuojančio žodžių srauto – kalbėk Džesmina, kalbėk, papasakok mums savo nuopuolio istoriją. Neabejokite – Džesmina nenuvils.

Ji turėjo viską – buvo stebuklus Volstryte darančio finansų genijaus lepinama žmona, tikra aukštuomenės dama, besijaučianti it žuvis vandenyje tarp gražių daiktų ir gražių žmonių. Bet kokios neskonybės apraiškos, griaunančios šią idilę buvo jai tiesiog nepakeliamos. Net jei tai būtų per paprastas jos pačios vardas, ar kelių dienų vidutinei klasei priklausančios sesers ir jos vyro vizitas. Džesmina ir jos vyras – dosnūs, jie apmokės ne itin pageidaujamų giminaičių nakvynę viešbutyje, bet į savo namus prasčiokų neįsileis. Deja, likimas Džesminai iškrečia piktą pokštą – paaiškėjus, jog pasakiškas turtas buvo susikrautas nelegaliais būdais, Džesminos vyras nutraukia savo gyvenimą kalėjime, o visko netekusi Džesmina yra priversta išsikraustyti iš Niujorko pas kukliai San Franciske gyvenančią seserį. Ir, o siaube, susirasti darbą.

Kadras iš filmo „Džesminaį“ „ACME Film“ archyvas
Kadras iš filmo „Džesmina“
„ACME Film“ archyvas

Galima lengviau atsikvėpti – Woodie Allenas dar turi parako! Po Į „Romą su meile“ nesėkmių, Alleno gerbėjų laukia maloni staigmena. Šio režisieriaus filmus galime skirti į dvi kategorijas – intelektualias romantines komedijas, pagardintas ironijos ir humoro doze, sudarančias didžiąją filmografijos dalį ir filosofinių, psichologinių temų nevengiančias dramas („Nusikaltimai ir prasižengimai“, „Lemiamas taškas“, „Interiors“). Šiuo atveju tamsusis Allenas pasitiko šviesųjį kažkur pusiaukelėje ir taip gimė „Džesmina“ (Blue Jasmine, 2013). Juostoje rasite visus geriausius Alleno filmų ingredientus – stiprių dialogų (bei monologus), humorą, saviironiją, absurdo elementų. Šįkart gerokai tamsesnius nei paprastai, bet ne per tamsius. Nepabijosiu pasakyti – kokteilis suplaktas tobulai.

Neabejotinai stiprioji filmo vieta – stiprūs ir ryškūs charakteriai bei puikiai parinkti aktoriai. Pagrindinį vaidmenį atlikusios Cate Blanchett vaidyba tiesiog neįkainojama. Aktorė negaili savęs ir eina iki galo. Jos įkūnyta herojė – neurotiška, isteriška ant palūžimo ribos balansuojanti, bet vis dar žavi ir elegantiška vidutinio amžiaus moteris. Už filmavimo aikštelėje išlietą prakaitą aktorė turėtų sulaukti „Oskaro“ nominacijos ir gal net apdovanojimo.

Neurozės ir fobijos – lyg ir nieko naujo Woodie Alleno istorijose, tai netgi galima laikyti būdingu jo herojų bruožu. Tačiau Džesmina skiriasi nuo kitų veikėjų – išdidžiai pasakojančių apie vartojamus raminamuosius vaistus, it pašto ženklus kolekcionuojančių fobijas ir neurozes, svarią laisvalaikio dalį leidžiančių jaukiai įsitaisius kušetėje psichoanalitiko kabinete. Džesmina tikrai serga ir jei ji nebūtų tokia antipatiška, būtų išties jos gaila.

Kadras iš filmo „Džesminaį“ „ACME Film“ archyvas
Kadras iš filmo „Džesmina“
„ACME Film“ archyvas

Pagrindinė herojė turbūt mažai kam sukels simpatiją ir užuojautą. Visų pirma dėl to, jog dėl didžiosios dalies problemų ji pati yra kalta. Vienintelis aspektas, kuriuo galbūt galima su ja solidarizuotis, – vyro apgaudinėjamos moters padėtis. Vienintelis jos teigiamas bruožas – puikiai išlavintas skonis. Kita vertus, negalima teigti, jog Džesmina yra bloga ir piktybiškai griauna kitų žmonių gyvenimus. Ne, veikia ji tai daro atsitiktinai, egoistiškai žingsniuodama per gyvenimą savo elegantiškais bateliais, nerūpestingai mėtydama kritikos strėles ir niekindama kitokius nei ji.

Paradoksalu, jog tai vienas tų retai pasitaikančių filmų, kurių pagrindinis veikėjas nekelia beveik jokių teigiamų jausmų, bet jį vis viena be galo įdomu stebėti. Galbūt dėl to, jog Džesmina yra tokia, kokia yra, nesistengia keistis ir jau tikrai už tai neatsiprašinėja.

Nors dėmesį labiausiai kausto pagrindinė dramos herojė, antro plano aktoriai – Džesminos vyras (Alecas Baldwinas), sesuo (Sally Hawkins) bei jos buvęs vyras (Andrew Dice Clay) taip pat nusipelno dėmesio ir pagyrų. Pasirinkdamas aktorius šiam filmui Woodie Allen nė karto neprašovė pro šalį.

Nors paraleliai pasakojamos dvi istorijos, perėjimai nuo vienos prie kitos vyksta natūraliai ir sklandžiai. Puikiai parodomas kontrastas tarp buvusio prabangaus, tviskančio, lengvo ir elegantiško gyvenimo ir ne tokios patrauklios bei stilingos dabarties.

Įdomu tai, jog Džesminai siaubą keliantys neskoningai įrengti sesers namai ir ją supantys netašyti žmonės vaizduojami itin šiltai ir su nemenka humoro doze. Jie paprasti, bet mieli ir simpatiški. Nesinorėtų to suvesti į supaprastintą schemą: geri vidurinės klasės žmonės versus blogi savanaudžiai turtuoliai. Tačiau filmui besibaigiant apima jausmas, jog šioje istorijoje slypi labai paprastas moralas – jei nemokėsi džiaugtis tuo, ką turi, tikėtina, jog liksi prie suskilusios geldos. [review]

 

Komentarai
Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.