fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai, Rodoma kine

„Neįmanoma misija: atpildo diena“ – senas, bet toli gražu nenuvarytas arklys (apžvalga)

Kadras iš filmo „Neįmanoma misija: atpildo diena“
„Forum Cinemas“ archyvas

Kai 1971-aisias aktorius Seanas Connery filmavosi šeštajame ir paskutiniame tikrame savo Džeimso Bondo filme „Deimantai amžiams“[1] („Diamonds are Forever“, rež. Guy Hamilton, 1971) jam buvo 40 metų, o personažą jis vaidino beveik dešimtmetį. Per šį laiką aktorių vienoje bondiados dalių jau pakeitė George‘as Lazenby, o patys Džeimso Bondo filmai palengva virto savo parodija. Filmuojant šeštąją „Neįmanomos misijos“ franšizės dalį „Neįmanoma misija: atpildo diena“ („Mission: Impossible – Fallout“, rež. Christopher McQuarrie,  2018) aktoriui Tomui Cruise‘ui buvo 55-eri, o primą kartą amerikiečių slaptąjį agentą Itaną Hantą jis įkūnijo prieš dvidešimt dvejus metus…

Prisipažinsiu, ne itin įkvėpinantis šeštosios Misijos plakatas nekėlė daug pasitikėjimo filmu (uuu… Eifelio bokštas, tai lakstysime ir šaudysimės Paryžiuje, labai originalu ir tikrai nematyta nė viename veiksmo filme…), tačiau „Neįmanomos misijos“  visada pasižymėjo nebloga kokybe, užtenka pažiūrėti vien į filmų režisierių pavardes, tarp kurių tokios garsenybės kaip Brianas de Palma, Johnas Woo ar J. J. Abramss. Režisieriaus Christopherio McQuarrie pavardė veikiausiai mažiausiai žinoma iš jų, tačiau būtent jis tapo pirmuoju režisieriumi, kuris sugrįžo prie franšizės vairo antrą kartą, ir tai tikrai nebuvo blogas pasirinkimas.

Septintą kartą vienokia ar kitokia forma su Tomu Cruise‘u dirbantis filmo režisierius ir scenarijaus autorius įrodė, jog žino, ką galima ištraukti iš šio aktoriaus, ir jei prieš tai kurtą penktąją „Neįmanomos misijos“ dalį „Neįmanoma misija: slaptoji tauta“ („Mission: Impossible – Rogue Nation“, rež. Christopher McQuarrie, 2015) buvo galima krikštyti kaip labai gerą franšizės filmą, tai „Atpildo dieną“ galime laikyti stipriausia franšizės dalimi ligi šiol, ir gal net geriausiu holivudiniu veiksmo blockbusteriu 2018-aisiais.

Kadras iš filmo „Neįmanoma misija: atpildo diena“
„Forum Cinemas“ archyvas

Tiesa, neapsigaukite. „Atpildo diena“ vis dar yra labai tradicinis „Neįmanomos misijos“ filmas, žaidžiantis ir manipuliuojantis senais tropais. Režisierius nekrečia tokių triukų, kuriuos sau leido paskutinio „Keršytojų“ („Avengers: Infinity War“, rež. Anthony ir Joe Russo, 2018) filmo komanda. Tad visi filmo sudėtiniai elementai lengvai nuspėjami dar iki įsitaisant kino teatro salės kėdėje, tarp jų: gausybė šūvių, muštynių ir beveik nesumeluotų Tomo Cruise‘o atliktų akrobatinių triukų (filmavimo metu aktoriui teko šokti iš lėktuvo skriejančio septynių su puse kilometro aukštyje, susilaužyti koją ir t.t.); tikri ir netikri dvigubi agentai bei bandymai išsiaiškinti, kas yra kas; ekstremalūs pasivažinėjimai antžeminėmis, vandens ir oro transporto priemonėmis; bei žanro klasika – iki paskutinės sekundės tiksinčios bombos.

Tačiau tipiškos sudedamosios dalys filme tiesiog meistriškai sujungtos ir išnaudotos. Dviejų su puse valandų trukmės kūrinys yra ilgiausias franšizėje, tačiau jis sudomina nuo pat pirmojo pistoleto ištraukimo ir nepaleidžia žiūrovo iki pat filmo pabaigos. Filmas rieda tvirtu tempu, kvapą gniaužiančias veiksmo scenas atmiešdamas lengvais, bet neįkyriais komiškais intarpais, po truputį atidengdamas staigių posūkių ir akligatvių kupiną scenarijų, pasakojantį apie prastai pavykusią misiją ir bandymus atgauti jos metu prarastą plutonį, kuriuo teroristai grasina visam pasauliui.

Nors daugelis filmo scenarijaus posūkių bus nesunkiai įkandami „Neįmanomų misijų“ žinovui, tačiau nustebimų tikrai netruks. Atrodo, jog filmo kūrėjai kaip tik žaidžia su filmo žiūrovu, leisdami jam įminti klasikines frančizės scenarijaus mįsles, tačiau tikruosius posūkius išdėstydami labiau netikėtose veiksmo vietose. Panašiai apibūdinti galima ir stiprią kinematografinę filmo pusę – virš Tomo Cruise‘o herojaus peties pakabinta kamera filmo žiūrovą įtraukia į patį veiksmo epicentrą, bet kartu leidžia kitu kampu pažvelgti į kai kurias kinematografijoje visiškai nuvalkiotas vietas.

Kadras iš filmo „Neįmanoma misija: atpildo diena“
„Forum Cinemas“ archyvas

Kituose filmo frontuose viskas po senovei. Tradicinė Misijų aktorių komanda (Simon Pegg, Ving Rhames, antram filmui grįžtanti Rebecca Ferguson, Alec Baldwin, Sean Harris) puikiai susižaidusi, filmo naujokai (Henry Cavill, Vanessa Kirby) neblogai ją papildo, tad Tomas Cruise‘as turi puikų aktorių foną savo Tom Cruiseišiems dalykams atlikti, na, o pagrindinę filmo muzikinę temą nesunkiai prisimintumėme net prižadinti vidury nakties, taip – ji nepasikeitė.  

Summa summarum „Neįmanoma misija: atpildo diena“ – tai filmas, jojantis an senų arklių, tačiau tai darantis meistriškai. Prireikė dviejų dešimtmečių ir šešių filmų, tačiau formulė buvo išgryninta iki aukštumų. Vargu, ar Holivudas pasiūlys ką geresnio veiksmo, šnipų ir akrobatinių triukų mėgėjams šiemet. Na, o pagrindinis klausimas mano galvoje – ar Tomas Cruise‘as dar ilgai bus pajėgus vaidinti Itaną Hantą? Ar kas nors galėtų jį pakeisti? Nes jei „Neįmanomos misijos“ franšizė toliau siūlys tokio lygio produktus – tai pasauliui reikės daugiau Itano Hanto!

[1] 1983-ųjų „Niekada nesakyk niekada“ („Never Say Never Again“ rež. Irvin Kershner, 1983) neskaičiuoju, mat šis nebuvo kurtas Eon Productions ir į oficialiąją bondiados filmografiją dažniausiai neįtraukiamas. 

Filmo anonsas:

Komentarai