„Nepatogaus kino klasės“ kuratorė Paulina Drėgvaitė: dokumentinis kinas yra itin paveiki priemonė sukelti empatiją

Galbūt nedaugelis žino, kad dokumentinis kino festivalis „Nepatogus kinas“ turi savo „Nepatogaus kino klasę“. Tai platforma – skirta augti. Joje pristatomi filmai, padedantys kalbėti svarbiomis ir dažnai labai nepatogiomis temomis. Edukacinėje platformoje suteikiama galimybė naudotis dokumentinių filmų ir metodinių priemonių baze. 

Kaip teigia „Nepatogaus kino klasės“ kuratorė Paulina Drėgvaitė, „dokumentinis kinas yra itin paveiki priemonė sukelti empatiją, aktualius žmogaus teisių klausimus pristatanti jautria, suprantama kalba. Šalia edukacinių seansų festivalio kontekste norėjosi turėti erdvę, kurioje edukacija dokumentiniu kinu galėtų vykti visus metus – iš to ir atsirado platforma.“

„Nepatogaus kino“ festivalis yra didžiulis, jame rodoma daug filmų, jo metu vyksta daug įvairių renginių. Tačiau nuošalyje lieka jo organizuojamos edukacinės iniciatyvos. Tai kokiomis veiklomis užsiima „Nepatogaus kino klasė“? 

„Nepatogaus kino klasė“ – tai nemokama platforma mokytojams, švietėjams, edukatoriams, kurioje buriame švietėjų, neabejingų žmogaus teisėms, bendruomenę, ją įgyvendina festivalis „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Platformoje turime daugiau kaip 50 dokumentinių filmų įvairiomis temomis – mūsų filmai kalba apie tarpkultūriškumą, toleranciją, kito priėmimą, ekologiją, jaunimo aktyvizmą, lyčių lygybę, patyčias ir kitas svarbias jaunimui temas.

Visi filmai turi juos lydinčias metodologijas, kuriomis naudodamiesi mokytojai gali vesti diskusijas ir kino edukacijas savo mokyklose. Taip pat norisi pabrėžti, kad platformai parenkami aukšto meninio lygio filmai, į ją paprastai atkeliaujantys tiesiai iš „Nepatogaus kino“ festivalio ekranų.

Taip pat rengiame seminarus ir mokymus platforma besinaudojantiems mokytojams, pavyzdžiui, neseniai, minėdami Vilniaus geto sunaikinimo 80-metį, turėjome seminarą antisemitizmo tema: kaip šiomis temomis kalbėti klasėje ir kokius resursus gali pasiūlyti „Nepatogaus kino klasė“. Šie seminarai sulaukia didelio bendruomenės susidomėjimo – matome, kad poreikis kalbėtis tikrai yra.

Taip pat, žinoma, vyksta ir edukacijos festivalio metu, kasmet pasiekiančios tūkstančius mokinių visoje Lietuvoje – jų įgyvendinimą kuruoja mano kolegė Indrė Maršantaitė. Šiuo metu planuojame inicijuoti ir edukacijas ne vien festivalio kontekste, t. y. suteikti galimybę mokykloms visus metus užsisakyti dokumentinio kino edukaciją ir taip didinti prieigą prie dokumentinio kino visoje Lietuvoje.

Iš esmės, „Nepatogaus kino klasė“ siekia suteikti įrankius mokytojams kalbėtis svarbiomis, tačiau kartais nepatogiomis temomis, klasėje pasitelkiant dokumentinį kiną.

O nuo ko viskas prasidėjo?

Švietimas visuomet buvo vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ prioritetų – dokumentinis kinas yra itin paveiki priemonė sukelti empatiją, aktualius žmogaus teisių klausimus pristatanti jautria, suprantama kalba. Šalia edukacinių seansų festivalio kontekste norėjosi turėti erdvę, kurioje edukacija dokumentiniu kinu galėtų vykti visus metus – iš to ir atsirado platforma.

Jos švietėjišką misiją galima vertinti kaip „Nepatogaus kino“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro veiklų sintezę – kinas naudojamas kaip priemonė kurti visuomenę, kurioje gerbiamos ir puoselėjamos žmogaus teisės bei demokratinės vertybės.

Kokie filmai atrenkami edukacijų užsiėmimams? Pagal ką renkatės juos?

Kaip minėjau, norime, kad filmai išlaikytų tiek aukštą meninį lygį, tiek būtų vertingi savo turiniu. Rinkdamiesi filmus, mąstome, kokios temos šiuo metu aktualios mokyklų bendruomenėms, kokius pokalbius inicijuoti galėtų padėti šie filmai. Pagal filmų žiūrimumą platformoje matome, kad populiariausios temos – patyčios, medijų raštingumas, lyčių stereotipai, aplinkosauga. Stengiamės atliepti šiuos poreikius.

Pavyzdžiui, šių metų programoje figūruoja filmas „Toli“ (rež. Ruslan Fedotow), žvelgiantis į dviejų 16-mečių ukrainiečių jaunuolių pastangas meno akcija priminti žmonėms Budapešte apie Rusijos karą prieš Ukrainą bei jautriai pasakojantis apie jų kasdienybę.

Neseniai teko šį filmą žiūrėti su jaunuolių būriu ir pajutome, kad dabartiniame mūsų kontekste itin svarbu kalbėtis apie nerimą, baimę, pasiaukojimą, matomą šiame filme.

Programoje esantis filmas „Čia ir garsiai“ (rež. Josiane Blanc) pristato merginų grupę Kvebeke, Kanadoje, vieša kampanija besistengiančią sustabdyti nematomą seksualinio priekabiavimo pandemiją jų mokyklose. O filme „Džulijeta ir vėžliai plastikinėj sriuboj“ 15-metė Džiulijeta savo miestelio Meksikoje įlankoje nardo, rinkdama plastiką ir vaduodama vėžlius iš jo pinklių.

Programoje norisi rodyti filmus, pristatančius skirtingus požiūrio taškus į mus supantį pasaulį, bei suteikiančius vilties ir įgalinančius veikti – filmų veikėjai (-os), matydami (-os) neteisybę ar iššūkius, pasiraitoja rankoves ir stengiasi juos spręsti.

Klasė veikia visus metus? Filmai joje atnaujinami priklausomai nuo festivalio ar neprisirišama prie jo turinio?

Platforma išties veikia visus metus, ja galima naudotis nepriklausomai nuo to, ar vyksta festivalis. Paprastai į platformą nukeliauja festivalio programoje „Filmai, padedantys augti“ rodyti filmai, tačiau kartais platforma papildoma ir aktualias temas atliepiančiais filmais, kurie nefigūravo festivalyje. Pavyzdžiui, šiuo metu naujausias filmas platformoje – vaizdo pasakojimas „Išgyvenęs 1941-uosius: prof. Josifas Parasonis“, sukurtas NARA žurnalistų.

Kas gali naudotis virtualia edukacine klase? 

Platforma gali naudotis mokytojai, švietėjai, edukatoriai. Pagrindinė mūsų auditorija – mokytojai, tačiau platforma sėkmingai naudojasi ir jaunimo darbuotojai, muziejų edukatoriai, visuomenės sveikatos specialistai. Užtenka užsiregistruoti, nurodant įstaigą, kuriai atstovaujate, ir visa mūsų filmų bei metodikų bazė darbui su jaunimu – jūsų. Labai džiaugiamės matydami, kad ši bendruomenė auga kone kasdien, ir prisijungia vis daugiau švietimo bendruomenės atstovų iš visos Lietuvos.

Ką papildomai be filmų galima joje rasti?

Vienas svarbiausių dokumentinių kino edukacijos aspektų – filmą lydinti refleksija. Dėl to platformoje filmai talpinami kartu su juos lydinčia metodine medžiaga, parengta temų, kuriomis kalba filmas, specialistų. Šios metodikos palydi mokytoją, vedantį užsiėmimus, ir žingsnis po žingsnio suteikia filmo kontekstą, užduočių ir klausimų diskusijai. Tai – vienas vertingiausių platformos aspektų.

Šalia filmus lydinčių metodikų, taip pat turime ir ganėtinai plačią leidinių, padėsiančių kalbėti žmogaus teisių temomis klasėje, bazę.

„Nepatogaus kino klasės“ bendruomenės narius taip pat dažnai kviečiame į įvairius seminarus, todėl platformą verta aplankyti ne tik dėl filmų, o ir dėl kvietimų pasitobulinti žinias jaunimui aktualiomis temomis.

Gal dar turite kitų iniciatyvų, kurias vykdote be „Nepatogaus kino” klasės“, ir taip įtraukiate jaunimą domėtis nepatogiomis temomis? Berods šiemet startuoja nauja iniciatyva „Kino ambasadoriai“. Kas tai per iniciatyva?

„Kino ambasadoriai“, bendraamžių švietimo iniciatyva, remiama Britų tarybos Lietuvoje – vienas daugiausiai džiaugsmą keliančių pastarojo meto projektų. Šioje iniciatyvoje surinkome 19 jaunuolių iš įvairiakalbių pietryčių Lietuvos mokyklų – nuo Dieveniškių iki Grigiškių, nuo Eišiškių iki Jašiūnų.

Projekte jaunuoliai kels savo medijų raštingumo ir kritinio mąstymo kompetencijas pasitelkdami dokumentinį kiną – neseniai vyko pirmieji projekto mokymai, kuriuose mokiniai visą savaitgalį diskutavo žmogaus teisių temomis, žiūrėjo dokumentinius filmus ir rengėsi vesti edukacijas savo bendraamžiams.

Tai buvo įspūdžių kupinas savaitgalis, kurio metu darkart įsitikinau kino, kaip medijos, paveikumu švietime, ir taip pat buvau maloniai nustebinta jaunuolių įsitraukimu į žmogaus teisių temas.

Ateinančiais mėnesiais projekto dalyviai, lydimi profesionalių edukatorių-mentorių, ves dokumentinio kino edukacijas savo mokyklose, ir pasimatuos kino edukatoriaus „kepurę“.

Dauguma mūsų švietimo iniciatyvų visgi savo žvilgsnį kreipia į mokytojus – manome, kad jų kompetencijos kalbėtis „nepatogiomis“ temomis yra raktas į saugesnę mokyklą, kurioje gerbiamos ir puoselėjamos žmogaus teisės.

Šiemet festivalio metu vyks edukacijos, užsiėmimai nepatogiomis temomis šeimoms ar vaikams?

Taip! Šiemet, kaip ir kasmet, vyks gyvos edukacijos kino teatruose ir kultūros centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Marijampolėje. Taip pat vyks edukacijos ir mokyklose – tiek gyvos, edukatoriui (-ei) atvykstant į mokyklą, tiek nuotolinės, edukatoriui (-ei) prisijungiant nuotoliniu būdu. Šios edukacijos gali vykti visoje Lietuvoje – džiaugiamės, galėdami pasiekti visas jų pageidaujančias mokyklas.

Šių metų filmų programa įkvepia žvelgti į aplinkinį pasaulį ir nebijoti spręsti jame vyraujančių iššūkių. Mūsų veikėjai – glaciologas-tėtis iš Butano, aktyvistės mamos iš Kanados, pirmoji JAV merginų amerikietiško futbolo komanda, aktyvistės ir aktyvistai iš Kanados, Meksikos ir Ukrainos. Taip pat turime ir du pilnametražius filmus: ironiškąją vizualumo istoriją „Ir karalius pasakė: koks nuostabus prietaisas“, klausiančią, kodėl negalime atitraukti akių nuo ekranų, ir socialinių tinklų analizę „TikTok Boom“.

Tai – puiki proga susipažinti su dokumentiniu kinu ir įsitraukti į diskusiją, atrasti kažką naujo. Edukacijų dalyviai kasmet dalinasi, kad jos – įsimintina ir itin vertinga patirtis, neeilinė pamoka – labai kviečiame mokyklų bendruomenės prisijungti ir šiemet.

Daugiau informacijos apie registraciją į edukacijas galite rasti čia.

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2023“ tekstas