Prieš dvejus metus Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniuje, priešais Rotušę, atidarė keliaujančią parodą „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“. Praėjusių metų rugpjūtį „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sugrįžo į Vilnių ir „įsižemino“ LTMKM kieme. Nuo lapkričio 7 d. parodoje, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, galima ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pamatyti lenkų režisieriaus Józefo Lejteso filmą „Barbora Radvilaitė“, kuris suksis be pertraukos.
1937 m. vykusiame Venecijos kino festivalyje „Barbora Radvilaitė“ pelnė specialųjį apdovanojimą bei Mussolinio taurės nominaciją kaip geriausias užsienio filmas. Šis filmas Lietuvoje buvo parodytas keliais metais vėliau – 1939-aisias. Tačiau, situacijai dėl santykių su Lenkija keičiantis, filmą „Barbora Radvilaitė“ pirmieji parodė Kauno kino teatro „Forum“. Ir nors patys lenkai šį filmą priėmė kaip istorijos iškraipymą, Lietuvoje jis buvo itin populiarus, rodytas ne viename kino teatre. Be to, šis filmas paskatino lietuvius giliau pasidomėti to laiko Lietuvos istorija bei Barboros Radvilaitės gyvenimu.
Filme pagrindinį – Barbaros Radvilaitės vaidmenį sukūrė tarpukariu Lenkijoje garsiausia kino žvaigždė Jadwiga Smosarska, o Žygimantą Augustą – nors dar jaunas, bet jau garsus teatro ir kino aktorius Witoldas Zacharewiczius. Karas, deja, pakoregavo abiejų aktorių gyvenimus. J. Smosarska pasitraukė į Ameriką, kur jos aktorinė karjera baigėsi visam laikui, tačiau ji sugrįžo į Lenkiją. W. Zacharewicziaus gyvenimas baigėsi tragiškai – 1942 m. jis mirė Aušvico koncentracijos stovykloje.
Paroda, kurioje pasakojama apie Lietuvos kino teatrus, veikusius sudėtingais virsmų metais, iš Vilniaus išvyko ir dar nukeliavo į 8 miestus. Keliaujančią parodą, kuri apie mėnesį stovėdavo pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, pamatė Alytaus, Vilkaviškio, Kauno, Raseinių, Šiaulių, Panevėžio, Biržų, Anykščių gyventojai bei jų svečiai. Per devynis mėnesius ją aplankė apie 4700 žmonių. Nepadariusi nė dienos pertrūkio paroda veikia jau dvejus metus.
Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą unikalų nuotraukų rinkinį. Jį sudaro apie 37 Lietuvos kino teatrų nuotraukų, fotografuotų nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Rinkinyje – ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės. Jame yra net dešimt laikinojoje sostinėje veikusių Kauno kino teatrų. Animuotame nuotraukų filme žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – modernūs Kauno kino teatrai „Aušra“, „Daina“, „Pasaka“, „Romuva“ bei senesnieji – Šančiuose veikusi „Lyra“, Vilijampolėje „Union“ ir Laisvės alėjoje „Kapitol“.
Visi šie kino teatrai veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais. Todėl norėta parodyti, kad žmonės kiną žiūrėjo ir laisvoje Lietuvoje, ir pervartų laiku.
Kinas buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį. Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti. Kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną ir po karo sugrįžus sovietams. Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galima žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje“.
Kviečiame užsukti į Lietuvos tetaro muzikos ir kino muziejaus kiemą ir nemokamai aplankyti parodą bei pasižiūrėti filmą „Barbora Radvilaitė“.
Už filmo rodymo teises dėkojame Lenkijos nacionalinei filmotekai-audiovizualiniam institutui. (Filmoteka Narodowa-Instytut Audiowizualny)