fbpx
Reportažai

Nidoje vyksta 7-asis kino festivalis „Baltijos banga“

Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas Fotografas Audrius Meška
Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas
Fotografas Audrius Meška

Jau tapo tradicija Baltijos kelio minėjimo dieną – rugpjūčio 23 d. – Nidoje atidaryti kino festivalį „Baltijos banga“. Tai trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – organizuojama kino šventė, kurios metu rodomi šių šalių kino darbai. Šiemet be šių trijų valstybių juostų bus rodomi Vokietijos ir Suomijos filmai. Visą savaitę trunkančio festivalio metu žiūrovai galės išvysti naujausius Baltijos kino kūrėjų darbus bei pamatyti keletą jau lietuvių kino klasiką tapusių darbų.

Atidarymo šventėje pirmasis sveikinimo žodį tarė festivalio vadovas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, kino režisierius Gytis Lukšas. Jis paminėjo, kad festivalis turi nemažą būrį ištikimų draugų, tačiau apgailestavo, kad į šventę susirinko nedaug žmonių.

„Visi Nidoje laukia gero oro, kaip ir visoje Lietuvoje. Šiandien pernelyg geras oras festivalio atidarymui“, – juokavo festivalio sumanytojas Gytis Lukšas.

Deja, „Baltijos bangos“ atidaryme negalėjo dalyvauti visų trijų Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai, o taip buvo suplanuota. Dieną prieš atidarymą jie lankėsi Nidoje, tačiau turėjo išvykti į svarbų susitikimą Briuselyje. Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdo Butkevičiaus perdavė sveikinimą susirinkusiems svečiams.

Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas Fotografas Audrius Meška
Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas
Fotografas Audrius Meška

„Mieli „Baltijos bangos“ organizatoriai, dalyviai ir svečiai. Jau septintus metus į Nidą atsirita veržli Baltijos šalių kino banga. Didžiai simboliška, kad šis tarptautinis festivalis prasideda rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio minėjimo dieną. Tai skatina mus apmąstyti Valstybių istoriją, prisiminti gražias kultūrinio bendradarbiavimo tradicijas ir įvardinti ateities darbus bei perspektyvas. Smagu, kad kiekvienais metais „Baltijos banga“ kyla vis aukštyn ir sukviečia vis gausesnę kinio mėgėjų auditoriją. Čia, tarsi nuo gražiųjų Nidos kopų, mums atsiveria nuostabių, vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų panorama. Mielieji kino žiūrovai, kūrėjai, sveiki atvykę į Nidą. Šiame romantiškame gamtos kampelyje jūs turite unikalią galimybę pasinerti į Baltijos kino bangas.

Linkiu visiems įsimintinų įspūdžių, karštų diskusijų ir geros nuotaikos. Tegu klesti ir po visą margą pasaulį sklinda Baltijos šalių kino menas, skleisdamas gilias mūsų kultūrų tradicijas ir pasakodamas įstabias dabarties istorijas“, – rašoma Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinime.

Erika Laansalu Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas Fotografas Audrius Meška
Erika Laansalu
Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas
Fotografas Audrius Meška

Estijos kinematografininkų sąjungos vadovė Erika Laansalu perskaitė Estijos Premjeros sveikinimą.

„Prieš 26-ius metus rugpjūčio 23 d. du milijonai žmonių susijungė į Baltijos kelią ir visam pasauliui parodė savo vienybę. Taip pritraukėme viso pasaulio dėmesį. Labai džiaugiuosi, kad darbas kartu su Lietuva, Latvija ir Estija tampa dar tvirtesnis. Festivalis „Baltijos banga“ yra puikus to įrodymas. Mūsų kino menas yra aukšto lygio, ir tai įrodo daugybė gautų kino premijų įvairiuose kino festivaliuose“, – sveikina Estijos Ministras Pirmininkas Taavi Rõivas.

Pavėlavusi, kaip juokavo LKS pirmininkas, nes „užpuolė“ kormoranai, sveikinimo žodį tarė Latvijos kinematografininkų sąjungos lyderė Ieva Romanova, kuri perdavė ir Latvijos Ministrės Pirmininkės Laimdotos Straujumos sveikinimą. Jame džiaugiamasi, kad šių metų festivalio programą papildė kolegų iš Vokietijos ir Suomijos darbai, ir tai įrodo, kad kino festivalis „Baltijos banga“ turi didžiuli potencialą ir kad kasmet auga žiūrovų gretos.

Susirinkusiuosius į „Baltijos bangos“ atidarymą pasveikino ir Neringos miesto meras Darius Jasaitis:

„Turiu padėkoti visiems kino kūrėjams už jų nelengvą darbą. Supratome, koks nelengvas yra jūsų visų darbas – tiek aktorių, tiek režisierių, kuriems reikia „ganyti“ tuos aktorius, tiek visų, kurie su tuo susiję. Tad dėkoju jums už jūsų labai sunkų darbą. Tą, ką mes pamatome, tai būna tik kruopelytė to, kiek reikia jums dirbti kuriant filmą.“

Rolandas Kvietkauskas (kairėje) Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas Fotografas Audrius Meška
Rolandas Kvietkauskas (kairėje)
Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas
Fotografas Audrius Meška

Paskutinis sveikinimo žodį tarė Lietuvos Kino Centro vadovas Rolandas Kvietkauskas, kuris paminėjo, jog kitais metais sulauksime pirmosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos koprodukcijos.

„Kai ką turiu galimybę sužinoti anksčiau, negu sužino net ministrai pirmininkai. Noriu pasakyti, kad kitais metais, tikiuosi, šitame festivalyje galėsime pasidžiaugti pirmąja Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendros gamybos premjera“, – džiaugėsi LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Po sveikinimo kalbų atidarymo svečiai ir dalyviai žiūrėjo Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (1990 m.). Tikriausiai daugeliui kilo klausimas, kodėl šis jau klasika tapęs kūrinys buvo pasirinktas atidarymui.

„Su šiuo filmu mes pradedame naują tradiciją. Ateityje į kiekvieno festivalio programą įtrauksime klasikinius filmus, kurie liudija apie mūsų kelią į mūsų Baltijos kelią. Juk tam, kad susikibtume už rankų, irgi reikėjo nueiti kelią“, – naują „Baltijos bangos“ tradiciją pristatė kino režisierius Gytis Lukšas.

„Vaikai iš Amerikos viešbučio“ pristatė pats jo režisierius Raimundas Banionis, kuris su svečiais pasidalino keletu atsiminimų iš filmo kūrimo istorijos. Kaip teigė režisierius, filmo sukūrimo idėja gimė labai įdomiai: „Jis yra dvigubas retro – sukurtas 1990 m. ir pasakoja apie 1972 metus. Tais metais susidegino Romas Kalanta, kilo tam tikras jaunų žmonių nepasitenkinimas. Po to sekė represijos. Tai buvo mano kartos įvykiai ir gyvenimas. Tą, savąją, kartą vadinau nuskustąja karta.“

Raimundas Banionis Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas Fotografas Audrius Meška
Raimundas Banionis
Festivalio „Baltijos banga“ atidarymas
Fotografas Audrius Meška

1990 metais Raimundui Banioniui ir jo draugui Mačy Drygasui šovė idėja pasakyti tai, ką nori. Režisieriaus draugas žinojo apie 1972 m. vykusius įvykius ir pradėjo rinkti medžiagą rašomam scenarijui, kalbėtis su dar gyvais įvykių liudininkais ir dalyviais. Kaip teigė kino kūrėjas, jie ne nežinojo, kuo visai tai (Nepriklausomybės judėjimas – A. M.) baigsis, todėl labai skubėjo. Tačiau ruošdamiesi filmuoti dramą tuo metu dar sukūrė ir dokumentinį filmą „Fontano vaikai“ (1989 m.) apie Romo Kalantos susideginimą.

„Buvo įdomūs laikai, buvo blokada. Mes neturėjome kuro, o kai negali pajudėti iš vietos, tai būna labai sudėtinga. Žiūrėdami filmuotus kadrus kelyje iš Vilnius į Klaipėda, pamatysite, kad ten vienas kitas automobilis. Bet taip ir būdavo – sutikdavome porą trejetą automobilių per visą kelią. Bet jau tada užsimezgė mūsų draugystė su Latvija.

Filme pamatysite skraidantį malūnsparnį, tačiau jis atskrido iš Latvijos. Mes su jais susitarėme, ir jie atskrido iš Latvijos bei padėjo nufilmuoti keletą epizodų. Didžiausia problema buvo ta, kad mes darėme ir nežinojome – spėsime ar ne. Nes, kai baigėme daryti filmą, įvyko sausio 13-oji, o vasario 2-4 dieną vyko filmo premjera. Kino teatras nebuvo šildomas, buvo šalta salė, žmonės susirinko apsirengę paltais, kaliniais“, – prisiminimais dalinosi filmo režisierius Raimundas Banionis.

Po premjeros filmas iškeliavo į Vakarų Berlyną, o iš ten į JAV. Ten jis pradėjo savo kelionę, kurią keliauja iki šiol.

Festivalio atidarymo akimirkos

Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.