Įsivaizduokite ašaros formos autobusą, aptakų geležinkelio traukinį, skraidantį automobilį, amfibinį reisinį tarpatlantinį lėktuvą su dideliu pramogų ir poilsio kompleksu, 278 pėdų aukštyje ant laibo stiebo besisukantį restoraną, kuriame vienu metu galėtų tilpti 1200 klientų…
Šių projektų autorius – architektas, dizaineris, scenografas, teoretikas, utopinių vizijų autorius amerikietis Normanas Bel Geddesas (1893-1958). Bel Geddeso fantaziją galima palyginti su prancūzų rašytojo Juleso Verneo knygose kuriamomis utopinės ateities vizijomis. Tačiau pastarojo idėjos jau seniai nebėra naujiena (prisiminkime povandeninius laivus), o dauguma Bel Geddeso vizijų dar laukia „pažangesnių laikų‘‘.
Pradėjo nuo scenografijos
Normanas Bel Geddesas gimė JAV, Mičigano valstijoje. Nors augo neturtingoje šeimoje, mama jį labai skatino domėtis menais. Paradoksalu, bet būsimasis menininkas paauglystėje buvo pašalintas iš mokyklos; vėliau studijavo Čikagos ir Klivlendo Menų institututuose („Clivlend Insitute of Art, Art Institute of Chicago“), kur menininko „neapleido‘‘ aistra teatrui. Baigęs mokslus, N. Bel Geddesas įsidarbino scenografu. Per savo karjerą jis prisidėjo prie daugiau nei 100 sceninių pastatymų, bendradarbiavo su teatrais Los Andžele, Metropoliteno opera Niujorke, užmezgė kūrybinius ryšius su Holivudu. Vienas iš sėkmingiausių Bel Geddeso projektų – spektaklis „The Miracle“ 1924 metais. Šiam pastatymui jis visiškai pakeitė Niujorko Šimtmečio Teatrą, transformuodamas jį į gotikinės katedros interjerą. Iš patalpos buvo pašalintos visos kėdės, o vietoj jų pastatyti suolai (menininko tikslas – pasiekti, kad auditorija taptų pačio spektaklio dalimi).
Jo naujas požiūris į apšvietimą padarė milžinišką perversmą scenografijos pasaulyje. Iki tol vienintelė šviesos funkcija spektaklyje buvo geras matomumas. Bel Geddeso revoliucinė idėja – kiekvienam spektaklio veiksmui išstatyti skirtingus scenos apšvietimus, kurie sukurtų įvairias emocijas.
Vėliau susidomėjo pramoniniu dizainu
Persikėlęs į Detroitą menininkas pakeitė savo interesų sritį ir J. Walterio Thomphsono reklamos agentūroje pradėjo kurti komercinę reklamą ir išskirtines parduotuvių vitrinas. Vėliau jo kūrybai labai didelę įtaką padarė pažintis su F. L. Wrightu (garsiojo Guggenheimo muziejaus Niujorke architektu) ir vokiečių architektu ekspresionistu Erichu Mendelsonu. Bel Geddesas ėmėsi pramoninio dizaino objektų projektavimo, kurie rėmėsi idėja „forma seka funkciją”, stiklą ir chromą adaptavo plataus vartojimo prekėse: dulkių siurbliuose, šaldytuvuose, radio aparatuose.
Bel Geddesas JAV įkūrė pramoninio dizaino studiją (1926), konsultavo firmas, gaminančias buitinius įrengimus; nuo 1927 metų ėmėsi pramoninio dizaino, architektūrinių užsakymų. Ypač daug dėmesio skyrė JAV namų aplinkos buitiniams patogumams, jo dėka atsirado pirmieji oro kondicionieriai.
Bel Geddesas laikomas vienu svarbiausių aerodinaminio stiliaus (streamline style pabrėžė plaukiančias formas, ilgas horizontalias linijas, jūrinius elementus – liukų langai etc.) atstovų. Šis stilius tapo toks populiarius, jog buvo taikomas visur, netgi prie pačių buitiškiausių namų prietaisų. Populiarumas susilaukė ir neigiamų rezultatų: streamline style pamėgtas įvairių pigių prekių gamintojų, kurie nesirūpino gaminių kokybe. Frazė „industrinis dizainas“ net įgavo neigiama reikšmę tarp JAV intelektualų.
Utopijos ir ateities miestų maketai
Nors ir dirbdamas taikomojo dizaino sferoje, Bel Geddesas daug fantazavo, kūrė utopinius projektus. 1929 metais suprojektavo milžiniško dydžio (200mm – plotis, ilgis –100m., aukštis – 50m.) amfibinį reisinį tarpatlantinį lėktuvą Airliner Number 4 su dideliu pramogų ir poilsio kompleksu, dvidešimčia galingų variklių, iš kurių tik dvylika būtų naudojami saugumo sumetimais. Lėktuvą padėjo sukurti daktaras O. A. Koller. Nors verslininkai domėjosi galimybe realiai konstruoti šį lėktuvą, visgi bijojo investuoti į tokį rizikingą projektą, kuris turėjo tapti „oro Titaniku‘‘.
Menininkas neapsiribojo vien lėktuvų projektais, jį domino ir automobiliai (kai kurie iš jų net skraidantys). Dauguma jų išoriškai labai panašūs į architekto Buckminsterio Fullerio sukurtas Dymaxion lengvąsias mašinas, pvz., automobilis „Nr. 8“ turėjo vertikalų peleką, variklį užpakalinėje dalyje, aštuonios keleivines vietas.
Bel Geddesas buvo ne tik praktikas, bet ir teoretikas, savo knygoje „Horizons‘‘ (1932) pateikė racionalius, moksliniu pagrindu pagrįstus technologinius samprotavimus apie „būtinų formų” filosofiją. Knygoje buvo pristatytos futuristinio dizaino transporto sistemos, modernūs architektūros projektai. Jo teoriniai straipsniai suvaidino svarbų vaidmenį įtvirtinant aerodinamines formas amerikiečių dizaine. Bel Geddesas pranašavo, kad automobilių ir kasdienio vartojimo prekių dizainas sukurs modernią ateities erą ir iš esmės pakeis aplinką. Jo pranašystės tapo realybe.
1933 metais Čikagoje vykusiai parodai Century of Progress Exposition jis suprojektavo keletą restoranų: povandeninį – akvariumą po kriokliu – ir 278 pėdų aukštyje ant laibo stiebo besisukantį įrengimą, kuriame vienu metu galėtų tilpti 1200 klientų. Nė vienas šių projektų (kartojasi nesėkmės istorija) dėl lėšų stygiaus nebuvo įgyvendintas, tačiau ore besisukantys restoranai gerokai vėliau tapo įprastu reginiu JAV miestuose.
Vienas svarbiausių jo kūrinių buvo pristatytas 1939 metais Niujorke vykusioje pasaulinėje mugėje, kuri buvo Amerikos industrijos, mokslo, technologijų ir dizainerių idėjų triumfas. Parodos tema „Rytojaus pasaulis, rytojaus miestas, rytojaus Amerikos visuomenė ir pasaulis‘‘. Mugėje General Motors paviljone eksponuota ir Bel Geddeso suprojektuota ateities metropolijos vizija „Futuramos”. Šis utopinis projektas, pasak menininko, turėjo būti įgyvendintas 1960 metais (spėkit ar buvo?).
Parodos lankytojams sukurta skrydžio lėktuvu iliuzija: įsėdę į apžvalginį lėktuvą jie iš viršaus galėjo apžvelgti visą ekspozicijos maketą. Lankytojai pamatė kelių aukštų plačius greitkelius, skriejančius automobilius, miestus su dangoraižiais, pramogų parkus, modernizuotą eismo sistemą, buvo demonstruojamos naujos transporto priemonės: Chevrolet, Pontiac, Buick, Oldsmobile ir Cadillac. Tokia ateities vizija buvo labai drąsi – ji įkvėpė tiek miesto projektuotojus, tiek pramogų verslo atstovus, tokius kaip Walt Disney. Po pasaulinės mugės Bel Geddesas labai išpopuliarėjo, prezidentas F. Rooseveltas net pasiūlė bendradarbiauti su Nacionalinių greitkelių planavimo tinklo departamentu. Antrojo pasaulinio karo metu jis dalyvavo kuriant priešo teritorijų maketus.
Paradoksalu, tačiau Bel Geddesas išpopuliarėjo ne savo įgyvendintais projektais, bet utopinėmis ateities vizijomis. Jos aprėpė pradedant elementariausios praktinės paskirties daiktus baigiant skraidančiomis mašinomis. Bel Geddesas buvo pirmas amerikietis, atsiliepęs į technikos amžiaus „iššūkį‘‘, taip pat vienas pirmųjų profesionalių JAV industrinio dizaino atstovų. Žymieji dizaineriai Henry Dreyfussas, Eliotas Noyesas savo pirmuosius užsakymus įgyvendino dirbdami būtent pas Bel Geddesą.