1 Rekomenduojame, Naujienos, Pamatyk kine

„Oasis: Supersonic“ – kelionė į britpopo šlovės viršūnę

Kadras iš filmo „Oasis: Supersonic“
Images Courtesy of Park Circus/Independent Film Sales Limited

Sausio 27 d. „Forum Cinemas Vingis“ vyksiantis vienintelis „Oasis: Supersonic“ seansas kviečia leistis į nepamirštamą kelionę per vienos garsiausių britpopo grupių istoriją. Laukiant šią vasarą įvyksiančio „Oasis“ sugrįžimo turo, šis filmas – puiki proga prisiminti, kaip prasidėjo brolių Gallagherių legenda. Be to, grupės istorija slepia daugybę intriguojančių faktų, kurie dar labiau sustiprina susižavėjimą jų kūryba.

„Oasis“ sugrįžimas – muzikinis įvykis, kurio laukė visas pasaulis

Praeitų metų vasaros pabaigoje grupė „Oasis“ paskelbė apie savo atsikūrimą ir naują turą, kurio laukė milijonai gerbėjų visame pasaulyje. Nuo 2009 m., kai broliai Noelis ir Liamas Gallagheriai nutraukė bendrą kūrybą po garsiojo kivirčo užkulisiuose, jų sugrįžimo galimybė buvo labiau mitas nei realybė. Šiandien, praėjus daugiau nei 15 metų, jie vėl pasiruošę dalintis scena ir muzika, kuri sujungė milijonus.

Tačiau norint suprasti, kodėl šis sugrįžimas yra toks svarbus, reikia pažvelgti į „Oasis“ šaknų istoriją – jų kovą dėl pripažinimo, audringus brolių santykius ir momentus, kai kiekviena daina, tokia kaip „Supersonic“, „Wonderwall“ ar „Live Forever“, tapo neatsiejama 1990-ųjų britpopo epochos dalimi.

Britpopo triumfas

Ar žinojote, kad „Oasis“ debiutinis albumas „Definitely Maybe“ buvo įrašytas per vos 15 dienų? Jo sėkmė buvo žaibiška – albumas tapo greičiausiai parduodamu debiutiniu albumu Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai buvo tik pradžia. Antrasis jų albumas „(What’s the Story) Morning Glory?“ dar labiau iškėlė grupę į pasaulinės šlovės aukštumas, tapdamas vienu geriausiai parduodamų britų muzikos istorijoje. Šio albumo dainos, tokios kaip „Wonderwall“ ar „Don’t Look Back in Anger“, tapo ne tik hitais, bet ir laikotarpio simboliais, kurie aktualūs ir šiandien, jau minėta „Don’t Look Back in Anger“ praėjusią savaitę perkopė 1 bilijono perklausų riba Spotify platformoje.

1996 m. „Oasis“ koncertai Nebvorto parke tapo ne tik jų karjeros viršūne, bet ir vienu įsimintiniausių britų roko istorijos momentu. 250 tūkst. bilietų buvo išpirkti per mažiau nei parą, tačiau juos norėjo įsigyti net 2,5 mln. gerbėjų – tai reiškia, kad kas 20-as britas troško pamatyti Gallagherius scenoje. Šiame didingame renginyje grupė įtvirtino savo, kaip amžiaus muzikos ikonos, statusą.

Kadras iš filmo „Oasis: Supersonic“
Images Courtesy of Park Circus/Independent Film Sales Limited

Už kulisų: brolių nesutarimai

Noelio ir Liamo Gallagherių santykiai visuomet buvo kupini įtampos, tačiau ši kūrybinė priešprieša tapo grupės varikliu. Dar vaikystėje prasidėję konfliktai persikėlė į sceną, kur Noelis, perfekcionistas ir pagrindinis dainų kūrėjas, susidurdavo su impulsyviu ir charizmatišku Liamu. Jų nesutarimai dažnai tapdavo viešais konfliktais, tačiau būtent šis kontrastas padėjo gimti nesenstančiai „Oasis“ muzikai.

Legendinis 2009 m. kivirčas, įvykęs užkulisiuose prieš pasirodymą, užbaigė „Oasis“ istoriją. Pasakojama, kad ginčo metu buvo svaidomi ne tik žodžiai, bet ir daiktai – nuo vaisių iki sudaužytų gitarų. Po šio įvykio Noelis paliko grupę, o broliai daugelį metų bendravo tik per kandžias replikas spaudoje.

Sausio 27 d. „Forum Cinemas Vingis“ vyksiantis vienintelis „Oasis: Supersonic“ seansas ne tik atskleis garsiausius grupės istorijos epizodus, bet ir leis pažvelgti į sudėtingą brolių ryšį, kuris yra neatsiejama jų kūrybos dalis. Artėjant šios vasaros „Oasis“ sugrįžimui, filmas – puiki proga gerbėjams prisiminti arba naujai atrasti „Oasis“ fenomeną. Prisijunkite prie šios ypatingos kelionės ir pasiruoškite įspūdingam „Oasis“ grįžimui į sceną.

Filmo prodiuseriai yra žinomi dėl savo dokumentinių juostų „Amy“ ir „Senna“, o filmą įsigijo studija A24, kuri labai kruopščiai atrenka kiekvieną filmą prie kurio prisideda.

Filmo anonsas:

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.