Turbūt ne vienas iš jūsų domisi įvairių Europos šalių kinu, tačiau pamatyti visų kinematografinius pasididžiavimus tikrai nėra lengviausia užduotis. Šį kartą nuklydome į Nyderlandus ir pasidomėjome, kokie yra 2 vieni geriausiais laikomi olandiški filmai?
Pagal rekomendacijas ir geriausiųjų sąrašus pasirinkti „Turkiški saldumynai“ („Turkish Delight“) ir „Išnykimas („Vanishing“). Visų pirma, abu filmai kažkuo panašūs, abiejuose stiprus kelio motyvas, abiejuose netgi pagrindinės aktorės labai panašios… Ir abiejuose vyrauja meilė. Ir abiejuose ta meilė baigiasi nelaimingai.
„Vanishing“ – tai rašytojo Timo Krabbe’o romano „Auksinis kiaušinis“ ekranizacija, kurioje pasakojama istorija apie automobiliu keliaujančią porą: Reksą (aktorius Gene Bervoetsas) ir Saskiją (aktorė Johanna ter Steege). Porelė važiuoja atostogauti iš Olandijos į Prancūziją ir pakeliui sustoja degalinėje. Mergina nueina nusipirkti gėrimų ir… niekada nebegrįžta. Šioje vietoje ir prasideda įteptoji filmo dalis, kurioje Reksas net 3 metus ieško savo mylimosios. Jis turi naują merginą, kuri kenčia dėl Rekso nuolatinių paieškų. O pastarajam galvoje nuolat tvinkčioja tik viena mintis – sužinoti, kas atsitiko Saskijai, ir kas ją pagrobė. O pats pagrobė jas, chemijos mokytojas, prancūzas Raimondas Lemornė (aktorius Bernardas-Pierre’as Donnadieu) ir jo motyvai tiesiog neįtikėtini – viskas dėl pabandymo. Vyras sužavėtas Rekso pastangų surasti mylimąją, jam nuolat siuntinėja anoniminius atvirlaiškius ir stebi jo žingsnius spaudoje.
„Vanishing“ režisierius George’as Sluizeris žiūrovams nuolat kelia įtampą ir išlaiko ją iki pat paskutinės filmo sekundės. Raimondas pasiima Reksą į kelionę, kurioje žada papasakoti, kas atsitiko Saskijai. Galų gale viskas išsirutulioja iki to, kad Reksui liepiama išgerti migdomųjų ir jis tuomet patirs tai, ką patyrė dingusi jo mylimoji. Didžiulis noras ir siekis sužinoti, kas atsitiko jo mylimai moteriai, Reksui aptemdė protą ir jis išgėrė vaistų. Kas atsitiko po to? Ar Saskija visgi buvo gyva? Klausimai, į kuriuos atsakyti reiktų tik tiems, kurie pamatė filmą iki galo.
„Turkish Delight“ – taip pat meilės istorija, kuri taip pat baigiasi labai liūdnai, abiejų filmų pagrindinė tema panaši – ką gali padaryti dėl mylimo žmogaus, net kai jį prarandi. 1973 metais sukurtas Paulo Verhoeveno filmas „Turkish Delight“ pasakoja istoriją apie skulptorių Ericą Rutgerį Hauerį jo mylimąją Olgą Monique van de Ven. Gražuolis Ericas sutranzuoja Olgą kelyje ir netikėtas susitikimas baigiasi seksu pakelėje bei avarija. Po kiek laiko Ericas susitinka Olgą ir prieš tėvų valią porelė susituokia. Tačiau Olga išduoda Ericą su kitu, išvažiuoja su juo į užsienį. Po kiek metų Ericas vėl sutinka Olgą parduotuvėje ir pamato, kad nebe ta, kurią mylėjo seniau. Nebe ta ir dar serganti….
Siužetas skamba pakankamai standartiškai ir nieko išskirtinio, tačiau režisierius Paulas Verhoevenas sugebėjo puikiai parinkti aktorius ir į jų meilės istoriją prikaišiojo mažų smulkmenų, kurios padarė filmą daug intymesniu. Ir nors tos detalės kai kam banaliai juokingos – vestuvės tarp krūvos nėščių jų, motina su netikros krūties implantu, per mažos suknelės, kakučiai, turkiški saldumynai….
Filmas sukurtas pagal to pačio pavadinimo Jano Wolkerso novelę ir yra laikomas vienu sėkmingiausių olandų sukurtų filmų. Kaip pasakoja Wikipedija, filmą iki šiol pamatė net 27 proc. Nyderlanų gyventojų, kas yra tikrai daug.
Žiūrėkite Turkish Delight, jei norite dramatiškos meilės istorijos su puikiais aktoriais, soundracku.
Nežiūrėkite Turkish Delight, jei negalite pakęsti nelaimingų pabaigų ir nuogų kūnų.
Žiūrėkite Vanishing, jei mėgstate gerai susuktus trilerius
Nežiūrėkite Vanishing, jei svajojate pagrobti žmogų vien dėl malonumo ir nežinote, ar tai sunkiai įmanoma.