Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Tai – ne sutapimas, kodėl taikiniai yra vaizduojami kaip vieniši žmonės, o ne poros“, – viešbučio darbuotojas aiškina raišam vyrui naujausiame Yorgos Lanthimos filme „Omaras“ (The Lobster, 2014). Kaip jau supratote, vienišiai šiame filme nepageidaujami, todėl prieš žiūrėdami jį pasirūpinkite, jog kas nors būtų šalia, kad ir neseniai į šunį pavirtęs jūsų brolis.
Deividą (akt. Colin Farrell) po 12-os metų santuokos (tiksliau – 11-os metų ir vieno mėnesio) palieka jo žmona ir jam tenka kraustytis į keistą viešbutį, kuriame apgyvendinami visi vienišiai. Per 45-as dienas jis turės susirasti antrą pusę arba kitaip bus paverstas į pasirinktą gyvūną. Jokių asmeninių daiktų ar galimybės žaisti žaidimus, kurie reikalauja partnerio. Laisvalaikiu čia vykstama į mišką medžioti vienišių, už kuriuos galima gauti papildomų dienų. Romantiniai šokių vakarai dieną, keistos viešbučio taisyklės nukelia žiūrovus į siurrealistinę absurdo visuomenę, kurioje esi pasmerktas, jeigu neturi antros pusės. Atrodo, tarsi šiuo filmu režisierius pasirenka kritikuoti sociumą, kuriame žmonės jaučia socialinį spaudimą turėti antrą pusę, auginti vaikus, apibrėžti savo seksualinę orientaciją ir laikytis visiems priimtinų taisyklių.
Šią absurdo komediją galima dalinti į dvi dalis: „Kaip išgyventi I“ ir „Kaip išgyventi II“. Pirmoji dalis vyksta viešbutyje, kuriame veikėjai bando išgyventi ir susirasti antrąją pusę, o antroji – Deividui pabėgus į vienišių gentį ir apsigyvenus miške kartu su jais. Kitoje barikados pusėje pagrindiniam veikėjui taip pat nepavyksta pabėgti nuo racionaliam protui nesuvokiamų taisyklių, kaip kad draudimas užmegzti bet kokius artimus santykius su kitu žmogumi. Deividas atsiduria dviejų kraštutinumų ribose, kur surasti bet kokį kompromisą yra neįmanoma. Režisierius jį patalpina priešininkų stovyklose, parodydamas abiejų pusių absurdiškumą.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Estetiški, švarūs kadrai, vienoda žmonių apranga, savotiška kalbėjimo maniera, neįprasti kūnų judesiai, žiaurus individų elgesys, klasikinės muzikos intarpai kuria savotišką, Yorgos Lanthimos galvoje užgimusį pasaulį. Savotišką pasaulį jis vaizduoja kiekviename savo filme. „Iltiniame dantyje“ (Kynodontas, 2009) tėvai, bandydami apsaugoti savo vaikus, sukuria jiems utopinį pasaulį, iš kurio gali pabėgti, tik jeigu tau iškrenta iltinis dantis.
Nei viename, nei kitame kūrinyje režisierius nevengia sadistiškų veiksmų, kuriais jis manipuliuoja mūsų nervų ląstelėmis, stebėdamas, ar išdrįsime išlaikyti tiesų žvilgsnį į ekraną. „Omare“, kaip ir ankstesniuose dviejuose filmuose, Lanthimos beveik nenaudoja asmenų vardų (Bejausmė moteris, Sviestinių sausainių moteris, Viešbučio vadybininkė ir t.t.), įvardindamas juos pagal jų savybes arba profesijas. Bendriniai vardai, vienoda apranga nutrina žmogaus individualumą, taip parodant, kad kalbama ne vien apie konkrečius žmones, bet galbūt apie visą visuomenę. Veikėjai čia patenka į išgyvenimo žaidimą, kuriame reikia žaisti pagal nustatytas taisykles, kitaip liksi vienas prieš visus ir gausi migdomųjų kulką į nugarą (o gal net ir dar blogiau – būsi paverstas gyvūnu, kuriuo niekas nenori būti). Galų gale tai tik hiperbolizuota realybė, į kurią taip pat sunku žiūrėti, kaip į sadizmu užsiimančius veikėjus.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Pabaigai. Jeigu netyčia netolimoje ateityje pasaulis taptų toks, kaip Yorgos Lanthimos filme, pateikiu kelias taisykles, padidinančias jūsų galimybes išgyventi.
- Neimkite jokių asmeninių daiktų. Jie bus atimti pačią pirmą akimirką.
- Jeigu norite gražiai atrodyti prieš šokių vakarą, apsikirpti kirpykloje reikia užsiregistruoti dieną prieš viešbučio administracijoje.
- Nebijokite imtis bet kokių priemonių, norėdami susirasti partnerį. Pavyzdžiui, kartais priversti savo nosį kraujuoti.
- Niekada nemeluokite savo partneriui, ypač jeigu jis/ji neturi jausmų.
- Nerodykite savo jausmų viešumoje, jeigu tai kelia grėsmę jums arba jūsų partneriui.
- Pasitikrinkite, ar dėvite tinkamo dydžio kelnes.
Filmo anonsas: