fbpx
Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai, Rodoma kine

„Operacija Overlord“, arba kaip galėtų atrodyti filmas pagal „Wolfenstein“ serijos žaidimus (apžvalga)

Kadras iš filmo „Operacija Overlord“
„Forum Cinemas“ archyvas

Peržiūrėjus naująjį „Operacija Overlod“ (Overlord, 2018) mane apėmė keisti jausmai. Pirmiausiai pajutau norą pavalgyti. Tai gal ne visai dera su „sultingais“, tačiau toli gražu neaperityviniais filme matomais vaizdais. Tačiau dar labiau norėjau įsijungti seną gerą gigantų „Activision“ išleistą kompiuterinį žaidimą „Sugrįžimas į Vulfenšteino pilį“ (Return to Castle Wolfenstein, 2001), arba bet kurį kitą šios paskutiniais metais itin atsigavusios serijos kūrinį.

Pastarąjį mano troškimą nulėmė ne tik šriftas, panaudotas „Operacijos Overlord“ plakatuose, nors jis taip pat iškart primena praėjusių metų „Vulfenšteiną II: naująjį kolosą“ (Wolfenstein II: The New Colossus, 2017). Mano akimis, Juliuso Avery režisuotas ir J. J. Abramso prodiusuotas „Operacija Overlord“ yra filmas, esantis labai arti mano minėtos kompiuterinių žaidimų serijos. Jis taip gerai „įsipiešia“, jog vietomis galėtume labai lengvai šį filmą palaikyti „Vulfenšteino“ visatos dalimi. „Operacija Overlord“ iš esmės mums parodo, kaip galėtų atrodyti filmai pagal šią jau klasika tapusią žaidimų seriją. Smagūs filmai.

Ką gi tai reiškia? Kaip kažkur jau buvo minėta, tai reiškia, jog žiūrovas, apsilankęs šioje juostoje gauna B tipo filmą su A tipo biudžetu (ačiū už tai Quentinui Tarantino). „Operacijos Overlord“ siužetas lengvai rastų sau vietą 8 dešimtmečio mažo biudžeto exploitation ir originaliojoje zombių filmų bangoje.

Kadras iš filmo „Operacija Overlord“
„Forum Cinemas“ archyvas

Juosta pasakoja, žinoma, „tikrąją“ II pasaulinio karo istoriją. Sąjungininkai II pasaulinio karo lūžio metais ruošiasi pagrindinei savo atakai prieš vokiečius per Normandiją. Prieš šią ataką į Prancūzijos gilumą yra siunčiami keli desantininkų būriai, kurie turėtų sunaikinti pagrindinius nacių komunikacijos bokštus. Viename iš lėktuvų keliauja būrys, vedamas juodaodžio kapitono (tai jums jau iškart parodo, jog „Operacija Overlord“ yra B kinas net ir istorinio tikslumo srityje). Jame taip pat yra nedrąsus, tačiau geraširdis ir prancūziškai kalbantis Edas Boisas (Jovanas Adepo) bei paslaptingai iš Italijos perkeltas kapralas Fordas (Wyattas Russellas) bei dar keli aštrialiežuviai vyrukai. Lėktuvą, žinoma, naciai numuša netoli vieno Prancūzijos kaimo, kuriame yra radijo bokštas.

Gyvi išlieka tik Boisas, Fordas ir dar keli kariai, kurie pasiryžta tęsti misiją ir išsprogdinti nacių bokštą velniop. Tačiau paaiškėja, jog tame pačiame kaime yra paslaptinga bažnyčia, po kuria naciai rado ypatingos pragariškos „dervos“, su kuria eksperimentuoja ant žmonių. Eksperimentuoja kam? O tam, kad sukurtų amžinai gyvenančius superkarius Tūkstančio metų Reichui, žinoma! Čia ir prasideda nacių-zombių karinis filmas su daug mėsos ir kraujo. Ir tai yra žiauriai smagu stebėti.

Viena to priežasčių – filme nejaučiama jokia pretenzija į ką nors daugiau nei perskaitėte viršuje. Čia tikrai nerasite kokių nors moralinių karo aspektų refleksijos momentų (išskyrus labai B kino stiliaus repliką filmo kulminacijoje). Tad jei norite antikarinės dramos su gilia potekste, turbūt turėtumėte 20-ąjį kartą eiti žiūrėti „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan, 1998). Čia yra „Gelbstint eilinį Rajaną“, tačiau be emocingų ašarų ir su daug gerai sukalto veiksmo. Ir tai nėra nieko blogo. Visa tai papildo ir visai nebloga filmo vizualinė pusė, šalia vietomis tikrai neblogų specialiųjų efektų, duodanti ir kartais visai patrauklių kameros kadrų. Viską vainikuoja neblogas garso takelis, turintis tipinį blogį nešančių kontrabosų dominavimą.

Kadras iš filmo „Operacija Overlord“
„Forum Cinemas“ archyvas

Kas panagrinės filmo aktorių komandą, turbūt taip pat pastebės, jog joje beveik nėra žinomesnių aktorių, nebent jau minėtas Wyattas Russellas, kurį kai kas gali atpažinti kaip vieno iš serialo „Juodasis veidrodis“ (Black Mirror, 2011-2017) epizodų herojų. Nors tai gali atsiliepti filmui kino teatrų kasose, bendrai aktorių komanda net ir be žinomų vardų reikalo nepagadina ir už tai yra verti pagyrimo. „Operacija Overlord“ yra pavyzdys, kiek daug galima padaryti ir neturint savo trupėje kokios nors tipinės raumeningos bajavykų žvaigždės.

„Operacija Overlord“, dėl didelių žvaigždžių ir dėmesio stokos turbūt bus nepastebėtas daugelio žiūrovų, ypač po to, kai buvo išleistas publikai tą patį savaitgalį kaip populiariosios „Merginos su drakono tatuiruote“ tęsinys. Tačiau neapsigaukite, tai yra ritmiškai gerai sudėliotas, stilingas ir, svarbiausia, smagus siaubo veiksmo filmas, kurį esant progai verta pasižiūrėti. Gal ir Jums atgis noras sunaikinti ketvirtąjį Reichą kompiuterinio žaidimo ekrane. „Operacija Overlord“ turi pakankamai bjaurių nacių atkurti šiam troškimui.

Filmo anonsas:

Komentarai