Nuotrauka: Aušra Umbrasaitė
Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ pakvietė į jo sinematekos kolekciją, saugomą visuomenei atvirame archyve adresu A. Goštauto g. 2 (Vilnius), žvilgtelėti kino kūrėjus|as ir tyrinėtojus|as. Jų paprašyta išsirinkti po keletą knygų, žurnalų ir filmų, kuriuos jie|jos rekomenduoja žmonėms, kuriantiems filmus, studijuojantiems kiną ar tiesiog norintiems apie šią sritį praplėsti savo žinias. Taip sinematekoje atsirado personalizuotų pasirinkimų lentyna.
Savo vardines rekomendacijų lentynėles sudarė vizualumo tyrinėtoja prof. dr. Natalija Arlauskaitė, kino režisierius Laurynas Bareiša, filosofas, režisierius prof. dr. Nerijus Mileris, kino kritikė Živilė Pipinytė, kino ir medijų tyrinėtoja doc. dr. Lina Kaminskaitė, režisierius, animatorius Robertas Nevecka. Kiek vėliau jas papildys kitų aktyviai kiną kuriančių ar jo kritikos lauke veikiančių asmenų žvilgsniai į sinematekos kolekciją.
Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ sinemateka – tai kino leidinių biblioteka, skaitykla ir filmoteka, įsikūrusi Vilniuje, A. Goštauto g. 2, ir laukianti lankytojų nuo antradienio iki šeštadienio 14–20 val.
Susipažinti su sinematekoje esančių leidinių ir filmų sąrašu galima e. kataloge (sinemateka.librarika.com). Čia knygas galima užsisakyti ir skaityti į namus, o periodika ir filmai į namus neišduodami, tačiau juos galima skaityti/žiūrėti sinematekoje. Norintys|čios žiūrėti filmus namuose tai gali padaryti virtualiojoje sinematekoje – Sinemateka.lt, kur nemokamai galima išvysti „Meno avilio“ restauruotą ir suskaitmenintą lietuvių kino klasiką ir ankstyvąjį šalies kūrėjų videomeną.
Nuotrauka: Aušra Umbrasaitė
Vardinėse lentynose – žurnalai, knygos ir filmai
Vardinėse lentynose atsidūrė knygos, kurias, kurdamas prestižinį apdovanojimą – Venecijos kino festivalio „Juodąjį liūtą“ – pelniusį filmą „Piligrimai“, skaitė režisierius L. Bareiša. Taip pat – knygos ir filmai, kino kritikei Ž. Pipinytei padėję rasti atsakymą į klausimus apie kino esmę ir gyvenimo prasmę; filmo „Pavyzdingas elgesys“ režisieriaus ir „Izaoko“ scenarijaus bendraautoriaus prof. dr. N. Mileriaus išskirti kino „chuliganų“ filmai; animatoriaus R. Neveckos knygų rekomendacijos kuriantiems|čioms ar besidomintiems|čioms animacija.
Prof. dr. N. Arlauskaitė greta sinematekos archyve rastų ją dominančių knygų ir leidinių pataria atkreipti dėmesį ir į įtakingą kino žurnalą: „Kai skaitome apie kiną, vis dar dominuoja anglų kalba. Bet yra kone legendinių žurnalų ir leidyklų, svaiginančiai įdomiai kalbančių apie kiną kitomis kalbomis. Šįsyk norėčiau priminti apie Sankt Peterbugo „Seansą“ – ypač besidominčioms|tiems sovietmečio kinu.“
„Čia knygos, kurias skaičiau ruošdamasis savo paskutiniam filmui „Piligrimai“. Jean Améry „At the Mind’s Limits: Contemplations by a Survivor on Auschwitz and its Realities“ ir Virginie Despentes „King Kong Theory“ knygose yra daug pykčio, kuris perėjo į pagrindinius filmo personažus. Konrad Lorenz „On Aggression“ ir David Simon „Homicide: A Year on the Killing Streets“ knygų skaitymas buvo dalis tyrimo ruošiantis filmui, o Richard Kelly „Alan Clarke“ vadinu dvasiniu „Piligrimų“ vadovu“, – savo pasirinkimą lentynai argumentuoja režisierius L. Bareiša.
Prof. dr. N. Milerius rekomenduoja Jono Meko filmą „Lost Lost Lost“ ir „Dada Cinema“ bei priduria: „Intriguoja, kada teorija siekia ne primesti kinui savo pačios intelektualinius modelius, bet mokosi iš kino ir suvokia kiną kaip tikrovės suvokimo formą. Todėl tikiu, kad kino kūrėjus gali inspiruoti Gilles‘io Deleuze’o kino samprata, kurioje G. Deleuze’as siekia ne paaiškinti kiną, bet parodyti, kodėl pati tikrovė didžiu mastu yra kinas. Tuo pačiu tikiu, kad ir „teoretikus“ gali masinti Jono Meko ir kitų kino „chuliganų“ darbai, kuriuose nuolat laužomi vaizduotės ir mąstymo štampai ir stereotipai.“
Nuotrauka: Aušra Umbrasaitė
Tarp doc. dr. L. Kaminskaitės lentynoje atsidūrusių knygų: André Gaudreault, Nicolas Dulac, Santiago Hidalgo „A Companion to Early Cinema“, Elita Ansone, Ieva Astahovska „Nineties. Contemporary Art in Latvia“ ir Anne O’brien „Woman, Inequality and Media Work“. „Meilė Veros Chytilovos filmams niekada neišblės, o Dryerio „Žodis“ atsidūrė greta jos – nes… Tiesiog – vienas įspūdingiausių matytų meno kūrinių ekrane“, – apie savo lentynai atrinktus filmus sako L. Kaminskaitė.
„Kad ir kaip banaliai skambėtų, mano lentynėlėje – knygos ir filmai, kurie skirtingais gyvenimo tarpsniais padėjo rasti atsakymą į klausimus apie kino esmę ir gyvenimo prasmę“, – sako sinematekai lentynėlę sudariusi Ž. Pipinytė. Ji rekomenduoja Jane Campion filmą „Kruvinoji poezija“ ir Toddo Hayneso dramą „Kerol“, Woody Alleno knygą „Diagnozė: nepakaltinimas“ ir Krzysztofo Kieślowskio (1941–1996) kūrybai skirtą žurnalo „Kwartalnik filmowy“ (Nr.24, 1998) numerį.
Animatoriaus R. Nevecko vardinėje lentynoje galima rasti Judith Weston „Directing Actors: Creating Memorable Performances for Film and Television“, Richard Williams „The Animator’s Survival Kit“, Scott McCloud „Kas yra komiksai?“ knygas ir jo rekomenduojamus filmas.
Susipažinti su visomis rekomendacijomis galima A. Goštauto g. 2 (Vilnius) esančioje sinematekoje arba internetu čia: https://menoavilys.org/lentyna/