Lietuvos kino centras skyrė finansavimą dviejų filmų platinimui ir užbaigia šių metų nacionalinių filmų platinimo paramos paskirstymą. Tai antrus metus vykdoma paramos teikimo schema, kuria siekiama sustiprinti nacionalinio kino pozicijas, pritraukiant didesnę auditoriją. Šiais metais programai buvo skirta 24100 eurų, ja pasinaudojo šeši nacionaliniai filmai.
Paramos platinimui parama šiemet pirmieji pasinaudojo režisieriaus Donato Ulvydo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ platintojai UAB „ACME Film“. Filmas kino teatruose yra rodomas ketvirtą mėnesį ir filmą jau pamatė daugiau nei 122 tūkst. žiūrovų. Taip pat parama buvo skirta trims užsienio režisierių kurtiems filmams, prie kurių dirbo lietuviai, o gamyba finansuota Lietuvos kino centro. Tai Kanų kino festivalio pagrindinėje programoje premjerai besiruošiantis ukrainiečių režisieraus Segejaus Loznicos filmas „Nuolankioji“, kurį nuo rudens Lietuvos kino teatruose platins UAB „Garsų pasaulio įrašai, vasaros pradžioje kino teatruose pasirodysiantis estų režisieriaus Vallo Toomla filmas „Apsimetėliai“, kurį platins VšĮ „Kino pasaka“ ir taip pat rumunų režisieriaus Igorio Cobilenskio filmas „Kartą Rytų Europoje“, kurį rudenį Lietuvos kino teatruose platins patys filmo bendragamintojas VšĮ „Just a moment“. Parama platinimui taip pat buvo suteikta dviem lietuvių režisierių filmams, tai Andriaus Blaževičiaus „Šventasis“, kurį nuo rudens platins UAB „Europos kinas“ ir režisierės Eglės Vertelytės filmui „Stebuklas“, į kurį metų gale pakvies platintojas VšĮ „Inscript“.
Šių filmų platinimui paremti paskirstyta visa 2017 metų paramos programai numatyta suma, paraiškos šiais metais nebebus priimamos.
Programa buvo inicijuota tikintis didesnio nacionalinio kino matomumo šalies kino teatruose bei paskatinti filmų platintojus ieškoti daugiau ir įvairesnių būdų pasiekti žiūrovus, pritraukiant juos apsilankyti kino teatruose.
Paraiškas paramai gauti gali teikti juridiniai asmenys, turintys teisę filmą platinti Lietuvoje. Didžiausia galima paramos suma – 5000 eurų. Finansuojamos reklaminės medžiagos gamybos ir viešinimo išlaidos. Norint pasinaudoti šia parama, būtina investuoti tiek pat – finansavimo intensyvumas gali siekti iki 50 proc. bendro projekto biudžeto. Filmas turi būti rodomas ne mažiau kaip dviejų šalies miestų kino teatruose. Vertinant paraiškas, prioritetas teikiamas valstybės remtiems ir bendros gamybos kino filmams, tačiau paramos gali kreiptis ir kiti šalies kino gamintojų kūriniai, jeigu filmas atitinka nustatytus kultūrinius vertinimo kriterijus.
Lietuvos kino centras kaupia kino statistikos duomenis, pagal kuriuos lietuviško kinas 2016 metais Lietuvos kino teatruose fiksuoja ženklų kilimą. 2016 metais lietuviškų filmų žiūrimumas nuo bendro žiūrovų skaičiaus siekė 19.5%, 2015 metais – 14%, 2014 metais – 23.18%, 2013 metais – 16.5%.