Kino klasikos vakaruose, rengiamuose „Skalvijos“ kino centre jau ne vienerius metus, žiūrovai kviečiami pasižiūrėti filmus, kurie jau seniai pateko į kino istorijos puslapius. Šįkart, vasario mėnesio Kino klasikos vakarams filmą parinko „Skalvijos“ kino akademijos kuratoriai. Iš semestro paskaitose žiūrėtų ir aptartų filmų jaunieji kuratoriai išrinko prancūzų Naujosios bangos režisieriaus Jeano-Luco Godard‘o filmą „Pamišėlis Pjero“ („Pierrot le fou“, 1965). Tai pirmasis jų mėginimas savarankiškai organizuoti renginį – nuo motyvuoto filmo parinkimo iki jo pristatymo kino žiūrovams vasario 12 d. „Skalvijoje“.
Filmas „Pamišėlis Pjero“ SKA kuratoriams išskirtinis tuo, kad jame telpa ir liūdesys, ir humoras, ir absurdas, ir poezija. „Jame matoma nuolatinė žanrų kaita: melodrama, trileris, komedija, tai suteikia siužetui dinamiškumo. Kai kuriose scenose aktoriai tarsi nustoja vaidinti ir atsisukę į žiūrovą kreipiasi iš ekrano. Šioje juostoje režisierius ne tik gilinasi į klausimus, kiek gali tęstis toks beatodairiškas ir nerūpestingas gyvenimas, ar laisvė turi ribas, bet provokuoja žiūrovus pajusti kritinę distanciją, atsakant į klausimą – kas yra kinas“, – samprotauja jaunieji kuratoriai.
Nors filmas „Pamišėlis Pjero“ kurtas pagal Lionelio White’o romaną „Manija“ („Obsession“), kriminalinis siužetas režisieriui tebuvo fonas atskleidžiant buržuazinės visuomenės krizę. Filmo pavadinimas – užuomina ne tik į klasikinį liūdnąjį įsimylėjėlį Pjero, bet ir į 4-ajame dešimtmetyje Prancūzijoje siautėjusį gangsterį, kurio pravardė Pamišėlis Pjero prancūzams kėlė tokį siaubą, kad net buvo uždrausta jį minėti. Godard’o filme nėra nieko atsitiktinio. Reikšmingos užuominos žiūrovui turėtų būti ir kabantis plakatas ant sienos, ir knygos pavadinimas. Net ir spalvos – viename kadre dominuojančios mėlyna, raudona ir balta – nuoroda į Prancūzijos vėliavą.
Pagrindiniai „Pamišėlio Pjero“ herojai – gyvenimo monotonijos ir nieko neveikimo išvarginti Ferdinandas ir Marijana (juos įkūnijo aktoriai Jeanas-Paulis Belmondo ir Anna Karina), kurie tik susipažinę, nusprendžia kartu išsiveržti iš nuobodulio. Nužudę gangsterį, Marijana ir Ferdinandas sėda į pavogtą mašiną su pinigais ir leidžiasi į kelionę laisvės link.
„Pamišėlis Pjero“ nebe pirmasis Godard‘o filmas, kuriame vaidmenis kūrė aktoriai Karina ir Belmondo. Prieš tai, juostoje „Iki paskutinio atodūsio“ („À bout de souffle“, 1960) pagrindinis vaidmuo išgarsino Belmondo. Šiame filme epizodiškai turėjo šmėstelti ir apsinuoginusi Karina, tačiau aktorės karjerą pradedanti mergina, filmuotis atsisakė. Vis dėlto po metų, 1961-aisiais Godard‘as suvedė abu aktorius į „Moteris yra moteris“ („Une famme est une famme“) filmavimo aikštelę. Ir nors „Pamišėlyje Pjero“ Godard‘as iš pradžių buvo numatęs visai kitus aktorius, vaidmenys galiausiai atiteko Belmondo ir Karinai. „Pamišėlis Pjero“ Venecijos kino festivalyje buvo nominuotas Auksiniam liūtui ir tapo pelningiausiu Godard‘o filmu.
Pirmąjį Kino klasikos seansą vasario 12 d. pristatys „Skalvijos“ kino akademijos kuratoriai. „Antrus metus iš eilės rengiamas kursas „Kino programų kuravimas“ leidžia moksleiviams išsamiau susipažinti ne tik su pačiu kinu, jo istorija, bet ir suprasti, kaip ir kodėl vieni ar kiti filmai pasiekia ekranus. Labai džiugina moksleivių susidomėjimas klasikiniu kinu ir noras savo atradimais pasidalinti su kitais žiūrovais“, – apie kino kuratorius atsiliepia kurso vadovė Mantė Valiūnaitė.
Vasario 19 d. „Pamišėlį Pjero“ pristatys kino kritikas Narius Kairys, o vasario 26 d. – M. Valiūnaitė.