Nors kalbančių ir kvestionuojančių neseniai daug pasipiktinimo sukėlusio vakcinavimo nuo COVID-19 naudą, kuriant konspiracines teorijas, iš pirmo žvilgsnio mažėja, pati tema išlieka aktuali Lietuvoje ir pasaulyje. Mūsų šalyje Lietuvos nacionalinis muziejus rodo (ir rodys dalį 2024 metų) tarptautinę parodą „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“, kurioje aptariami svarbiausi istoriniai įvykiai, paskatinę konspiracijų, sąmokslo teorijų kūrimą. Tarp šių įvykių minimi ir Šaltasis karas, atominės bombos grėsmė – temos, apie kurias galite pasiskaityti ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. O šiame tekste toliau tęsiama tema apie konspiracines teorijas kine, šįkart atsižvelgiant į naujausius darbus.
Po Rugsėjo 11-osios pasirodę ir plačiai internete paplitę konspiracines teorijas skleidžiantys vaizdo įrašai padarė milžinišką įtaką dabartiniams sąmokslo vaizdo produktams (kartais sunku tai įvardinti kaip filmus). Tarpas tarp 2004-2006 m. ir nuo 2020 m. prasidėjusių konspiracinių kūrinių neliko tuščias, nors ir nebuvo toks intensyvus, kaip pastaruoju metu paaštrėję debatai dėl sąmokslo teorijų skleidimo, dezinformacijos, posttiesos ir kitų. Kaip įdomų pavyzdį (ir filmą, kurį galima pažiūrėti) būtų galima pristatyti juostą „Konspiracija“ (The Conspiracy, 2012). Tai retai šioje temoje sutinkama juosta – vaidybinis filmas.
„Konspiracija“ sukurtas kaip netikra dokumentika: rastos medžiagos (found-footage) konspiracinis trileris-siaubiakas. Jame pasakojama apie du dokumentinio filmo kūrėjus, kurie siekia sukurti juostą apie konspiracijų teoretiką, tačiau patys netikėtai patenka į paslaptingą, pasaulinio sindikato valdomą pasaulį. Filme atkartojamos iki tol (ir tuo metu) buvusios populiarios teorijos apie mažą paslaptingą žmonių grupelę, valdančią visą pasaulį, bei Rugsėjo 11-osios teroro atakas. Žinoma, tai daroma nerimtai – filmas ir jo kūrėjai nepretenduoja į tiesos iškraipymą.
Plandemija visu greičiu
Terminas plandemija (planas + pandemija) apibūdina konspiracinę teoriją, pagal kurią COVID-19 pandemija buvo gudriai sustrateguotas planas. Praėjus vos porai mėnesių nuo pandemijos pasirodė pirmasis sąmokslo teorijų trilogijos vaizdo įrašas „Plandemija: slaptas COVID-19 planas“ (Plandemic: The Hidden Agenda Behind Covid-19, 2020). Dar po pusmečio pasirodė antroji dalis „Plandemijos indoktrinacija“ (Plandemic Indoctornation, 2020), o šių metų vasarą – „Plandemija 3: didysis prabudimas“ (Plandemic 3: The Great Awakening, 2023). Visos trys dalys yra dezinformacinės, skleidžiančios melą ir paniką.
Pirmoji „Plandemijos“ dali netruko išpopuliarėti. Ja buvo nuolatos dalinamasis socialiniuose tinkluose (palanki ir nedidelė trukmė, mažiau nei pusvalandis), o ja įtikėjusių žmonių laikoma rimtu, moksliniu šaltiniu. Vaizdo įrašas sklido po „Facebook“ grupes, „Youtube“, dalinamasi failo prieiga „Google drive“, ištraukėlėmis „Tik Tok“, o žodis „plandemija“ dominavo Twitteryje. Dauguma platformų netruko uždrausti „Plandemiją“ ir išimti ją iš savo kanalų, todėl antroji dalis susilaukė ženkliai mažiau dėmesio ir peržiūrų. Trečiąją kūrėjai patalpino privačioje antivakserių aktyvistų svetainėje.
Mokslininkai ir tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į „Plandemiją“ ir ėmėsi darbo patikrinti skleidžiamus teiginius bei paaiškinti, kodėl jie yra netiesa. Mokslininkų teigimu, „Plandemija“ sukurtas įtikinamai, su siekiu praplauti žiūrovų smegenis (brainwashing). Tarp paneigtų teiginių yra ryšys tarp gripo ir COVID-19 (kad pastarojo vakcina padidina galimybę susirgti antruoju) ar jog kaukės dėvėjimas paskatina užsikrėtusiojo sirgimą ir panašiai.
Siužetų kūrėjai melagingas teorijas konstravo apeliuodami į bendresnes, žmonėms svarbias temas, pavyzdžiui, į žodžio laisvę ar teisę pasirinkti. Todėl pagrindinėms socialinėms platformoms uždraudus „Plandemiją“, įvyko Streisand efektas: nors tokia cenzūra buvo siekiama mažesnis prieinamumas dėl visuomenės gerovės, draudimas tapo įrodymu konspiracijų teoretikams, jog nuo jų slepiama tiesa. Vaizdo siužetų skleidimas pradėjo vykti per „alt-tech“ (tai alternatyvios, radikalios dešinės technologijos, platformos, socialiniai tinklai ar net interneto tiekėjai), pavyzdžiui, „8chan“ ar ideologiškai neutralus „Telegram“.
Konspiracinių „dokumentikų“ apie vakcinaciją būdavo ir prieš COVID-19 pandemiją. Pavyzdžiui, „Vakcina: nuo slapstymo iki katastrofos“ (Vaxxed: From Cover-Up to Catastrophe, 2016), kuriame teigiama, kad ligų prevencijos ir kontrolės centrai užglaistė tamprų ryšį tarp MMR vakcinos (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) ir autizmo. Filmą norėta parodyti Tribekos filmų festivalyje, tačiau organizatoriai spėjo filmą pašalinti iš programos.
Po poros metų filmas sulaukė tęsinio, kurį prodiusavo nepriklausomas kandidatas 2024 m. JAV prezidento rinkimuose Robert F. Kennedy jaunesnysis. Nepaisant tokio užnugario, savo forma ir turiniu „Vakcina“ yra panašesnis į standartines dokumentikas, todėl jo plitimas socialiniuose tinkluose buvo gana ribotas. Tuo tarpu „Plandemija“ puikiai išnaudojo visas naujausiųjų technologijų amžiaus galimybes. Kaip teigia tyrėjai, „Plandemija“ buvo dalinamasis tiesiog fanatiškai ir šį vaizdo įrašą galima pavadinti suplanuotu dezinformacijos produktu.
Kelios teorijos, viena tiesa
Ne visos konspiracijos teorijos atsiremia į pandemiją ir vakcinas. Tarp šiuo metu įgavusių pagreitį išpopuliarėjo plokščiažemių teorija. Dokumentikoje „Už vingio“ (Behind the Curve, 2018) bandoma pažvelgti į šios teorijos šalininkus iš šono, išgirst jų argumentus ir logiką. Šalia kalbinami ir žymių pasaulinių universitetų astrofizikai. Įdomu, jog pačia dokumentika tarsi nebandoma aktyviai paneigti netikslius faktus ar jokio mokslo pagrindo neturinčius teiginius, tačiau teorija vis vien paneigiama. Filmas buvo rodomas „Netflix“ (šiuo metu ne), tad galimybę jį pamatyti turėjo tikrai nemažas žmonių skaičius.
Filme kalbinami tokie veikėjai kaip Markas Sargentas ir Patricia Steere, rodomos ištraukos iš plokščiažemininkų rengiamų tarptautinių (!) konferencijų, rodomi jų atliekami eksperimentai, kuriais bandoma įrodyti žemės plokštumas. Šios konspiracijos šalininkai neneigia mokslo metodo, nes ir eksperimentus atlieka pagal jį. Tačiau jų gaunami rezultatai kaip tik įrodo žemės apvalumą, tad viena įdomiausių dokumentikos vietų yra žmonių reakciją į gautus rezultatus. Plokščiažemininkai savo nuomonės nepakeičia.
Šis faktas ir yra vienas problematiškiausių. Kažkieno nuomonė ir įsitikinimai, jog žemė yra plokščia, savaime nekenkia visuomenei, tačiau žmonių aklumas faktams ir kolektyvinė fantazija, paremta „jie nori tai nuslėpti“ ir „mes turime išsiaiškinti tiesą“ lozungais, sumažina skirtumą tarp skirtingų sąmokslo teorijų ir skatina didelį nepasitikėjimą patikimomis institucijomis.
HBO sukurtas dokumentika „Tiesos kaina. Dezinformacija ir netikrų žinių pasekmės“ (After Truth: Disinformation and the Cost of Fake News, 2020) pasakoja apie melagienų (fake news) iškilimą. Žmonijos istorijoje melagienos nėra naujiena, tačiau naujosios technologijos įgalina tokių naujienų sklidimą ir veikimą ženkliai plačiau, greičiau ir įtraukiau. Sukurti skandalai netruko patraukti „tiesos ieškotojų“ dėmesį ir tai, kas iš pradžių atrodė tik kaip keistuolių pokalbiai, turėjo tokių padarinių kaip picageitas (pizzagate), kuris išsirutuliojo iki vidinio terorizmo grėsmių, ar pasekmių 2020 m. JAV prezidento rinkimų rezultatams.
JAV ne kartą iškyla kaip konspiracinių teorijų „sostinė“, tačiau padariniai (tarp jų net ir šaudymai, teroro aktai) paplito Australijoje ar Naujoje Zelandijoje. Atsikartojančių naratyvo žodžių tikrai girdėjote ir Lietuvos viešojoje erdvėje.
Kai kurios konspiracinės teorijos (Rugsėjo 11-osios sąmokslas, plokščia žemė) yra ganėtinai nekenksmingos, dėl kitų jau yra prarastų žmonių gyvybių (antivakserių judėjimas), tačiau neretai jos persipynusios tarpusavyje. Net ir minėtoje „Už vingio“ kalbinamas plokščiažemininkas staiga tarp savo argumentų įtraukia chemtreilus ir tokius pasakymus kaip „jie nori paversti mūsų berniukus mergaitėmis, o mergaites – berniukais“, „jie nenori, kad mes žinotume, ir leidžia į mus savo vakcinas“.
Kritinis mąstymas žiūrint filmus ar vaizdo įrašus yra be galo svarbus, ypač įvertinus, jog tokios medžiagos plitimas internete, populiariose ar labiau nišinėse svetainėse dažnai yra nevaldomas. Galbūt dalijimasis teorijas paneigiančiais moksliniais vaizdo įrašais ar dokumentiniais filmais, kuriuose bandoma pristatyti konspiracinių teorijų logiką, galėtų būti viena iš atsako dalių.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2023“ tekstas
