Pirmadienį, birželio 25 dienos vakarą Prancūzų institutas Lietuvoje kino mylėtojus pakvietė į ciklo ,,Vasaros dvelksmas” paskaitą ,,Smurtiniai kino vaizdai ir žiūrovo atsakomybė”.
Šiemet jau tradicija tapusio paskaitų, filmų ir parodų ciklo tema – atsakomybės metamorfozės. Paskaitą apie kino žiūrovų atsakomybę stebint smurtinius kino vaizdus vedė Nerijus Milerius – Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentas, kurio dabartinis tyrimo laukas yra apokaliptinis kinas. Pranešėjas pakvietė pasvarstyti apie dokumentinio ir vaidybinio kino smurtinius vaizdinius, pasitelkdamas prancūzų teoretiko J.Baudrillardo ir slovėnų psichoanalitiko S.Žižeko teiginius. Auditorijai buvo pademonstruoti dokumentiniai Rugsėjo 11 d. teroro akto vaizdai, vaidybinio kino pavyzdžiai – ištraukos iš Alfredo Hičkoko ,,Suplėšyta užuolaida” (Torn Curtain, 1966), Alejandro Amenabaro ,,Tezė” (Tesis, 1996) ir James McTeigue ,,V – tai Vendeta” (V for Vendetta, 2005). Nagrinėjant šiuos vaizdus buvo besigilinama į ,,dvigubo ekrano“ iliuziją, kai žiūrovas susitapatina su teigiamu veikėju, toleruodamas ir jo smurtą, arba jį atmesdamas per išsitapatinimo judesį. Tačiau net ir nesitapatinant su kažkuriuo veikėju, žiūrovui tenka pripažinti, kad toks kinas egzistuoja todėl, kad yra paklausa, kad jis pats yra smurtinio kino vartotojas. Visi šie pavyzdžiai privertė gausią paskaitos auditoriją susimąstyti apie smurtinio kino egzistavimą ir apie žiūrovo atsakomybę už tokių kino vaizdinių žiūrėjimą.
Nepraleiskite būsimų ciklo ,,Vasaros dvelksmas” renginių.