Į Lietuvos kino teatrus gruodžio 22 d. atkeliauja Titina – pirmoji keturkojė pasaulinė žvaigždė! Ši simpatiška kalytė 1926 metais iš Romos nukeliavo net iki Šiaurės ašigalį. Kas svarbiausia leidžiantis į tokius didingus nuotykius, atskleidžia lietuviškai įgarsintas animacinis filmas „Titina Šiaurės ašigalyje“. Jis pieštas rankomis – tai šiais laikais ne ką mažesnis žygdarbis nei ekspedicija į Šiaurės ašigalį! O štai penkios priežastys Titinos istoriją kine pamatyti per šias Kalėdas.
Filmo anonsas:
Istorija, sudominsianti kiekvieną šeimos narį
Ne tik mažieji smalsautojai, bet ir geografijos, inžinerijos, kinologijos ir kitų sričių gerbėjai ir profesionalai, atėję į „Titinos“ seansą kino teatre, neabejotinai ras kuo pasidžiaugti. Juk prieš jus – tikra, tik vos vos animacijos magijos pagražinta, istorija, įvykusi prieš šimtą metų. Tad ir patys jauniausi, kuriems tiesiog smagu stebėti vietoje nenustygstančios šunytės nuotykius, ir jau paaugę moksleiviai, ir jų tėvai ar globėjai ras ką pasiimti iš šios istorijos, kurioje svarbiausia – draugystė ir pasitikėjimas.
Pasaulis po kojomis
Įsivaizduokite, koks ribotas eilinio žmogaus gyvenimas buvo anksčiau. Šiandien kiekvienas lakiojame lėktuvais ar bent jau vaizdo skambučiais bendraujame su egzotiškiausiais kraštais. O tuomet nemažai tekdavo įsivaizduoti… arba atrasti patiems. Štai norvegų keliautojas Roaldis Amundsenas ir jo komanda 1911-aisiais tapo pirmaisiais žmonėmis, pasiekusiais Pietų ašigalį. Kad pasiektų ir šiauriausią planetos tašką, jam prireikė dar keliolikos metų ir… italo Umberto Nobile kompanijos. Šis italų lakūnas pagamino dirižablį „Norge“ ir kartu su Amundsenu perskrido Šiaurės ašigalį. Kartu keliavo ir italo kalytė Titina, priglausta iš Romos gatvių. Kaip keliautojų ir atradėjų likimai klostėsi toliau, aprašyta istorijos knygose, o kaip viskas atrodė iš Titinos perspektyvos, pamatysite kino teatruose. Nors planeta jau ištyrinėta, animacinis filmas neabejotinai įkvėps didesnio ar mažesnio mastelio žygiams ir asmeniniams atradimams.
Atsakomybė už augintinį
Nors dar prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo ne taip įprasta augintinį vestis į kavinę ar galeriją, o šiandien situacija – daug draugiškesnė letenėlėms, Titinos istorija primena, kokie artimi gali būti žmogus ir šuo. Iš tiesų sunku įsivaizduoti, kaip į tokio masto ekspedicijos narių gretas įrašyti mielą kalytę, bet Umberto pavyzdys įrodo, jog tai įmanoma. Taigi ir mažieji „Titinos“ žiūrovai įsikvėps kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniais ir drauge patirti nepamirštamų nuotykių.
Rankų darbo grožis ir vertė
Animacinį personažą šiandien gali sukurti tiesiog savo telefone, ir tai užtruks gal keliolika sekundžių. Rankomis pieštas pilnametražis 2D animacinis filmas – tai tūkstančiai valandų darbo. Paskaičiuokite patys – „Titiną“ sudaro apie 94 tūkst. ranka pieštų paveikslėlių, o animacijos trukmė – 4380 sekundžių. Vienai sekundei sukurti vidutiniškai prireikia dviejų dienų. O kad Titina būtų išties autentiška, ne šaltai kompiuterinė, jos piešėjai peržiūrėjo dar ir šimtus nuotaikingų šuniukų video internete. Svajonių darbas, tiesa? Per galvą besiverčiančiame pasaulyje verta stabtelėti ir pasigėrėti tokios kūrybos rezultatais.
Prisidėjo ir lietuvis!
Titinos istoriją į didįjį ekraną perkėlė režisierė iš Norvegijos Kajsa Næss, o jai talkino išties tarptautinis profesionalų būrys. Tarp keturių dešimčių animacijos specialistų – ir Belgijoje šiuo metu gyvenantis lietuvis Danas Bereznickas. Jis – legendinio filmuko „Baubas“ kūrėjo Iljos Bereznicko sūnus!
Lietuviškai įgarsintas animacinis filmas „Titina Šiaurės ašigalyje“ visos Lietuvos kino teatruose nuo gruodžio 22 dienos. Filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“.