fbpx
Naujienos, Reportažai

Penkis naujus filmų scenarijus turintis Olegas Sencovas politikos ir kūrybos maišyti nenori

Režisierius Olegas Sencovas
Šaltinis – multimedia.europarl.europa.eu

Lapkričio 26 d. Europos parlamente režisieriui Olegui Sencovui buvo įteikta Sacharovo premija. Ši premija jam paskirta pernai, kai režisierius buvo nelaisvėje.

Už kritiką Rusijos valdžiai dėl Ukrainos Krymo aneksijos 2015 m. jis buvo nuteistas dvidešimčiai metų kalėjimo. Andrejaus Sacharovo premijos laureatas buvo apkaltintas teroro akto Kryme organizavimu.

Šiemet rugsėjį po penkerių metų nelaisvės ir 125 dienas trukusio bado streiko O. Sencovas išėjo į laisvę – buvo vienas iš trisdešimt penkių ukrainiečių, dvišalių kalinių mainų metu perkeltų iš Rusijos į Kijevą.

Po apdovanojimo įteikimo Strasbūre kino kūrėjas dalyvavo žiniasklaidos atstovams skirtoje apskritojo stalo diskusijoje, kur pabrėžė, kad norėtų, jog jo visuomeninė veikla nebūtų siejama su kūrybine. Tai – du atskiri dalykai.

Filmo „Gamer“ anonsas: 

Olego Sencovo filmografijoje – trys filmai. Tai – pilnametražis „Gamer“ (2011) bei du trumpieji – „The Horn of A Bull“ (2009), „A Perfect Day for A Bananafish“ (2008). 2013 m. kino kūrėjas pradėjo kriminalinę dramą „Rhino“, tačiau dėl revoliucijos, karo Ukrainoje ir nelaisvės iki šiol jo nepabaigė.

Spaudos konferencijoje jis išreiškė norą pradėtą darbą pabaigti ir paminėjo, kad yra parašęs penkis scenarijus, kuriuos norėtų nufilmuoti.

„Kuriu filmus apie tai, kas neramina ir jaudina. Taip pat rašau. Šiuo metu turiu penkis scenarijus – tris parašiau prieš įkalinimą, du būdamas kalėjime. Norėčiau jų imtis artimiausiu metu. Taip pat pradėjau ruoštis projektui, kurį sustabdžiau 2013 m. Tai – kriminalinė drama „Rhino“. Tikiuosi, kad greitai galėsime pradėti filmuoti“, – apie savo kūrybą kalbėjo jis.

Režisierius Olegas Sencovas
Šaltinis – multimedia.europarl.europa.eu

Paklaustas apie Rusijos kiną, režisierius atsakė, kad modernaus rusų kino nežiūri, tačiau pasidalijo patikusio ukrainiečių filmo rekomendacija.

„Penkerius metus praleidau kalėjime, o pastaruosius du mėnesius daugiausiai keliavau, todėl nemačiau nei vieno svarbesnio rusų filmo. Tačiau pažiūrėjau keletą ukrainiečių darbų. Vienas labai gerą įspūdį palikęs filmas vadinasi „Namo“. Tai debiutas iš Krymo, tačiau labai sėkmingas. Filmas buvo pristatytas Kanuose – tai puikus startas bet kuriam debiutantui.“

Iš Krymo kilusio totorių režisieriaus Narimano Alievo vaidybinį filmą „Namo“ (Homeward) Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti visai neseniai. Ši drama buvo rodoma Europos kino forumo „Scanorama“ programoje. Joje pasakojama istorija apie tėvą, Rusijos ir Ukrainos kare netekusio vyriausiojo sūnaus. Vyras jį nori palaidoti pagal totorių tradicijas, tačiau tam sūnaus lavoną reikia nuvežti į gimtinę. Į Krymą jis leidžiasi kartu su jaunesniuoju sūnumi. Ši kelionė visam laikui pakeis jų santykius.

Režisierius Olegas Sencovas
Šaltinis – multimedia.europarl.europa.eu

„Modernaus rusų kino nežiūriu, nes jis nepajėgia objektyviai atspindėti realybės. Tai arba propaganda, arba tyla“, – teigė režisierius.

Taip pat O. Sencovas užsiminė apie savo pjesę „Numbers“, kurią į kino ekraną nusprendė perkelti jo bičiuliai. Filmo kūrime jis dalyvavo nuotoliniu būdu iš kalėjimo, todėl filmas nėra visai toks, kokį O. Sencovas įsivaizdavo. Taigi autorystės neprisiima, kadangi filmo pats nerežisavo.

„Tai nėra mano projektas, nebuvau už jį visą atsakingas. Tačiau esu dėkingas visiems, kurie jį įgyvendino. Tikiuosi, kad pasaulinė šio projekto premjera jau greitai įvyks.“

Šio filmo anonsas dar nepasirodė.

Specialiai KINFO iš Strasbūro Auksė Podolskytė

Komentarai

Su kinu aš keliauju po skirtingus kraštus, mokausi apie pasaulį ir save, atsipalaiduoju ir svajoju, pasikraunu motyvacijos, o kai reikia – jis mane guodžia, linksmina ir liūdina. Į KINFO atėjau, nes labai norėjau rašyti apie kiną. Radau daugiau nei tikėjausi.