Rugpjūčio 14-ąją Wimas Wendersas, vienas iš reikšmingiausių kino kūrėjų, minės 80-ąjį jubiliejų. Gimtadienio proga „Skalvijos“ kino centre bus rodoma viena iš ankstyvųjų režisieriaus juostų „Alisa miestuose“ (1974). Šis filmas ženklina W. Wenderso kino kalbos formavimosi etapą, tai – tiltas į vėlesnius, visame pasaulyje pripažintus kūrinius.
16 mm nespalvota juosta nufilmuota „Alisa miestuose“ – poetiška, melancholiška kelionė per Europos ir Amerikos miestus, bet pirmiausia – per žmogaus vidinę būseną. Šis filmas pažymi vieną pirmųjų W. Wenderso kūrinių, kuriame matyti jo lėto, kontempliatyvaus kino estetika bei klajonės kaip egzistencinio ieškojimo tema.
Tai vienas jautriausių Wenderso kūrinių, puikiai atskleidžiantis jo gebėjimą kalbėti apie universalius dalykus – vienatvę, susvetimėjimą, ir kartu – žmogišką šilumą, kuri įmanoma net tarp svetimų žmonių.
Filme keliaujantis žurnalistas ir fotografas Filipas oro uoste susipažįsta su amerikiete ir sutinka trumpam prižiūrėti jos dukrelę Alisą. Jos motinai dingus, Filipas susidraugauja su mergaite ir jiedu leidžiasi į kelionę po įvairius Europos miestus, ieškodami mergaitės senelės.
Filmo anonsas:
Trumpai pastudijavęs mediciną, filosofiją ir tapybą, Wendersas pasuko į kiną. Pirmieji ilgametražiai jo filmai pasirodė 8 dešimtmetyje. „Alisa miestuose“ buvo filmuojama 1973 m. vasarą – nuo diplominio pilnametražio W. Wenderso darbo „Vasara mieste“ (1970) buvo praėję keli metai. Prireiks dešimtmečio, kol pasirodys svarbiausi autoriaus kūriniai kaip „Paryžius. Teksasas“ (1984) ar „Dangus virš Berlyno“ (1987).
Tai yra pirmas filmas, kurį W. Wendersas filmavo Amerikoje. Jį įkvėpė bičiulio austrų rašytojo Peterio Handke tėvystės patirtis ir muzikos kūrinys – Chucko Berry daina „Memphis, Tennessee“. Ne viename interviu režisierius mini amerikiečių fotografo Walkerio Evanso įtaką „Alisos miestuose“ vizualiniam stiliui.
„Alisa miestuose“ pradėjo „Kelio trilogiją“, po šio filmo sekė „Blogas ėjimas“ (1975), trilogiją vainikavo „Kelio karaliai“ (1976). Visuose pagrindinį Filipo vaidmenį ir režisieriaus alter ego vaidina vokiečių aktorius Rüdigeris Vogleris. Jo personažai – nepastovūs, nuolat keičiantys vietą, nes tik taip gali pajusti ir apmąstyti savo egzistenciją.
Filipas įstrigęs tiek kūrybiškai, tiek emociškai. Jo nesugebėjimas pabaigti straipsnio apie Ameriką (jis jaučiasi nesugebantis užčiuopti Amerikos esmės) ir nesugebėjimas bendrauti rodo prarają, skiriančią jį ir pasaulį. Miestai, kuriuos jis keliauja kartu su Alisa, tampa savotišku veidrodžiu – ieškodamas jos močiutės, Filipas iš tiesų ieško ryšio, orientyro, prasmės. Filme vyras daug fotografuoja, tačiau tai jam nepadeda – užfiksuotos akimirkos negali perteikti to, ką jis išgyvena. Pajusti save, kitą ar pasaulį – viena iš esminių W. Wenderso kūrybos temų.
W. Wenderso santykis su Amerika – sudėtingas, bet kūrybiškai vaisingas. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje jis, kaip ir daugelis jo kartos kūrėjų, žavėjosi amerikiečių kultūra – muzika, literatūra, kinu. Tačiau šiame filme išryškėja kritiškas žvilgsnis: Amerika tampa nebegyva vieta, kurios vaizdiniai išsisemia. Filipas, kaip ir pats Wendersas, ieško ne fasadų, o tikrumo. Jis nebeatpažįsta šios šalies, o per fotoaparato objektyvą fiksuoja tuščius peizažus, tarsi bandydamas įžvelgti prasmę to, kas nebeturi turinio.
„Ten buvo daug laisvės. Bet ir daug tuštumos. Kiekvienas miestas atrodo kaip kito kopija. Net žmonės kalba taip pat – trumpai, be intonacijos. Aš negalėjau jų suprasti“, – Filipo mintys apie Ameriką skamba lyg iš Wenderso lūpų.
„Alisos miestuose“ seansų partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje. Filmas rodomas „Skalvijos“ kino centro teminėje programoje „Vieniši miestai, pasiklydę žmonės“. Septynis pristatomus filmus vienija susvetimėjimo, vienatvės, bendrystės paieškos didmiesčiuose.
Rugpjūčio 14 d. „Alisą miestuose“ pristatys kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Tai seniausias nuosekliai kino klasiką pristatantis ciklas Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymui žiūrovams – režisierius ir jų kūrybą pristato kino kritikai, dizaineriai kuria autorinius plakatus. Kino klasikos vakarus organizuoja „Skalvijos“ kino centras ir „Vaizdų kultūros studija“. Projektą finansavo Lietuvos kino centras.