Tai ką šįvakar žiūrim? Vakar išėjo naujas siaubiakas, viens du, linkomanija, siunčiu jau. Aštuonių gigų, kaip tik bus, kol atsikimšim gėrimų, penkios minutės, žodžiu. Klausyk, su įgarsinimu dar paimk, nes tingiu šiandien skaityt titrus.
Taip, tikėtina, atrodo maždaug pusės jaunų žmonių Lietuvoje vakarai*. O jei būsime realistais, bent kartą gyvenime – ir mūsų visų. Nes nežinojome, jog vagiame. Nes per brangu. Nes, o kaip kitaip?
Priežasčių aibę pateikia ir piratai Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA 2019 metais atliktoje gyventojų apklausoje: vogti pigiau; muzika, filmai ir knygos turi būti nemokami, „noriu pasižiūrėti tik vieną filmą“, „visi taip daro“.
Ne, ne visi taip daro, mes išsiskiriame. Lietuva užima negarbingą 2-ąją vietą Europos Sąjungoje pagal piratinio turinio vartojimą.
Kaip LRT.lt pasakojo festivalio „Kino pavasaris“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė, ši situacija puikiai žinoma kino filmų platintojams. Lietuva vertinama kaip nesaugi šalis filmų premjeroms internete, ir ne veltui: šiemet turėtą rodyti filmą „TORO“ piratai pavogė iškart po premjeros bei išplatino nelegaliose platformose. Po šio įvykio filmas šalyje rodomas nebebuvo. Kitaip tariant, dėl piratų veiksmų šįkart nukentėjo kino gerbėjai.
Kartu su latviais, lietuvių vartotojai prie nelegalių šaltinių jungiasi apie 26 kartus per mėnesį, taip maždaug pustrečio karto viršydami ES vidurkį. Daugiausiai žiūrimi TV serialai. Šaltinis ir lent. aut: EUIPO, „Online Copyright Infringement in the European Union: Music, Films And TV (2017-2018), Trends And Drivers.”.
Neseniai socialinių tinklų nuomonės formuotoja Dovilė Filmanavičiūtė taip pat iškėlė piratavimo problemą. Savo įraše „Facebook“ tinkle ji apgailestavo, jog filmą „Dar po vieną“ Lietuvoje legaliai pažiūrėjo 700, o pavogė – mažiausiai 12 000, tai yra, septyniolika (!) kartų daugiau žmonių. Įrašu iškart susidomėjo ir po juo komentavo keli šimtai žmonių. Tarp komentatorių buvo galima pastebėti nemažą kinomanų grupelę, pabrėžusių taiklią problemą: jie labai norėtų nepiratauti, tačiau tiesiog neranda, kur galėtų pasižiūrėti norimą filmą.
Ir žinoma, tai galima būtų vadinti dar vienu menkaverčiu pasiteisinimu, tačiau nei numojimas ranka, nei moralizavimas piratavimo skaičių nemažins. „Nerandu kur“ yra patogumo trūkumas. Žinoma, jog įmanoma nusipirkti DVD ar BluRay įrašą, tačiau daugeliui žmonių tai kainuotų pernelyg didelius pinigų bei laiko kaštus. Vietoje pabaksnojimo pirštu verčiau žiūrovus nukreipti, kur jiems bakstelėti pelyte: kur bus patogu? Kur jie ras „Draugus“, kur „Pusryčius pas Tifanį“, kur gaus įgarsinimą jiems žinoma kalba bei kur neiššvaistys mėnesio biudžeto.
Be to, remiantis 2020-ųjų metų Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apklausos duomenimis, patys vartotojai sutinka, jog ne bausmių ir baudų galimybė sustabdytų piratavimą (pritarė 35 proc. apklaustųjų), o būtent legalių turinio platformų prieinamumas (58 proc. apklaustųjų).
Didžioji dauguma ES gyventojų pritaria teiginiui „Jeigu yra legalus, įperkamas variantas turinio priėjimui/atsisiuntimui/transliacijai per reguliuojamas platformas, renkuosi jį, o ne nelegalų priėjimą/atsisiuntimą/transliaciją“. Šaltinis ir lent. aut: EUIPO 2020 IP Perception study – highlights
Pastaruoju metu legalių peržiūros platformų daugėja („Netflix“, „Amazon Prime“, „Apple TV“, „Žmonės cinema“, GO3, „Telia Play“, „HBO“,, „Kino fondas“, „“, „Fandor“, „Filmdoo“, „Dafilms“ ir kiti), tačiau pandemijos laikotarpis atplukdė naują piratų pliūpsnį, ir ne tik Lietuvoje. Kaip čia taip įvyko? Atsakymas gali slypėti svetainių gausoje: 10 skirtingų platformų kainuos kur kas daugiau nei 10 eurų.
Atsižvelgiant į tai, jog legalių platformų žiūrėti filmus Lietuvoje vis daugėja, ir siekiant populiarinti naudojimąsi jomis, „KINFO.LT“ pateiks daugumos prieinamų platformų apžvalgas. Kiekvienoje jų bus pristatyti platformų pliusai ir minusai, kaina, patogumas, filmų (ir/ar serialų) pateikimo būdas, žanrų pobūdis, išleidimo laikotarpis, įvairovė bei labai gerai įvertintų filmų skaičius.
Tikimės, jog šis straipsnių ciklas padės lengviau susigaudyti filmų platformų įvairovėje, palyginti jas tarpusavyje bei leis lengvai patarti vis dar pirataujančiam ir turinio trūkumu besiskundžiančiam draugui, kurios legalios svetainės leis jam atsikratyti blogų įpročių bei kur jis ar ji galės surasti savo skonio filmus.
* Remiantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atlikta apklausa, Lietuvoje sąmoningai turinį iš nelegalių svetainių siunčiasi net 45 proc. jaunų lietuvių.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2021“ tekstas
