fbpx
Naujienos

Po Liubarto tiltu prasideda atviri vasaros renginiai „Gilios upės tyliai plaukia“: atidarymo koncertas ir filmas

Gilios upės tyliai plaukia 2022
Tautvydo Stuko nuotr.

Ketvirtasis vasaros renginių ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ sezonas po Liubarto tiltu prasidės birželio 27 d. ir tęsis iki rugpjūčio 4-osios. Renginių repertuaras pasižymės tarpsritiškumu: kino seansus papildys susitikimai su menininkais (-ėmis), muzikos atlikėjų pasirodymai, literatūriniai, šiuolaikinio meno vakarai. Iš viso šią vasarą patiltėje įvyks 16 nemokamų renginių.

Birželio 27 d. 21 val. „Gilios upės tyliai plaukia“ su tik ką pasirodžiusio antrojo albumo „Habits“ dainomis atidarys muzikinių namų architektais prisistatanti lietuvių grupė „Homechestra“. Po koncerto susirinkusiųjų lauks garsiosios JAV režisierius Richardo Linklaterio trilogijos „Prieš…“ pirmasis filmas „Prieš saulėtekį“ (1995). Aktorių Julie Delpy ir Ethan Hawke suvaidinti personažai Selina ir Džesis, netikėtai susipažinę traukinyje, leidžiasi į jaudinantį klaidžiojimą po naktinę Vieną.

Kadras iš filmo „Prieš saulėtekį“

Atsiveriančios „gilios upės“

Pirmą kartą medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ projektą „Gilios upės tyliai plaukia“ surengė 2020 m., kai kino rodytojų planus pakoregavo dėl pandemijos sustabdytas kino teatrų ir kitų kultūros įstaigų veikimas. „Meno avilys“, ieškodamas saugaus būdo rodyti filmus, kino peržiūrų programas perkėlė į erdvę po Liubarto tiltu, kur 2019 metais skulptorių Andriaus Labašausko ir Ryčio Urbansko iniciatyva buvo įkurta „Patiltė“ ir sumontuota rausva skulptūrinė kompozicija, galinti veikti ir kaip amfiteatras.

„Iki šiol į kino kultūrą orientuota „gilių upių“ programa 2023 m. plačiau atsivėrė ir kitoms meno sritims. Tikime bendruomenių telkimo svarba, todėl atviru kvietimu prie programos prisijungti pakvietėme ne tik judančių vaizdų lauke veikiančias, bet ir įvairių sričių kultūrą pristatančias organizacijas bei nepriklausomus kuratorius“, – sako viena iš renginio programos kuratorių Ona Kotryna Dikavičiūtė.

Grupė Homechestra Andriaus Šimkaus nuotr.

Taigi šiemet „giliose upėse“ dalyvauja net 10 kultūros organizacijų. Birželio 28 d. Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, minint homoseksualumo dekriminalizavimo 30-metį Lietuvoje, pakvies į išankstinį „Vilnius Pride 2023“ renginį – filmo „Į rytus nuo sienos“ (rež. Wieland Speck, 1985) seansą. Tai filmas apie meilę tais laikais, kai Berlyno siena skyrė draugus, šeimas ir mylimuosius.

Liepos 3 d. lietuvių literatūrą anglų kalba pristatantis žurnalas „Vilnius Review“ parodys poezijos video ciklą, kuriame nufilmuoti įvairiose sostinės vietose savo eilėraščius skaitantys lietuvių poetai ir poetės. Prieš rodymą gyvai eilėraščius skaitys poetė Ramunė Brundzaitė, kurios naujausia knyga „Tuščių butelių draugija“ tapo kūrybiškiausia 2022-ųjų knyga.

Liepos 20 d. „Meno avilio“ vykdomas skaitmeninto ir restauruoto lietuviško audiovizualinio paveldo projektas Sinemateka.lt pristatys iki šiol viešai beveik nerodytą Aidos Čeponytės ir Valdo Ozarinsko videomeno kūrinį ir nuotraukų seriją „Vidurio Europos vyrai“ (2001).

Liepos 24 d. Kauno menininkų namai supažindins su atradimais iš Baltijos šalių videomeno archyvų ir performatyviai skaitys keletą specialiai vakarui parinktų 10-tojo dešimtmečio gėjams ir jų draugams skirtų žurnalų ištraukų.

Kadras iš filmo „Pilkieji sodai“

Liepos 27 d. meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pakvietė savo kūrinius pristatyti judančio vaizdo menininkus Liminal Vision bei filmų kūrėją Graeme Arnfield. Liminal Vision  išplėstojo kino (angl. expanded cinema) formato filmo „Embodied Ambitopias“ peržiūrą papildys garsiniai, erdviniai ir performatyvūs elementai.

Filmų peržiūras su specialiais pristatymais surengs ir kino festivaliai: liepos 19 d. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis ir „Skalvijos“ kino centras parodys garsiųjų brolių Maysles cinéma vérité klasiką „Plikieji sodai“ (1976), liepos 26 d. „Nepatogus kinas“ pristatys filmą-tyrimą apie šiukšlių judėjimą „Šiaurinė srovė“ (rež. Steffen Krones, 2022), o rugpjūčio 3 d. Vilniaus trumpųjų filmų festivalis – trumpametražių filmų programą „Korėjos kinas: naujos perspektyvos“.

Rugpjūčio 2 d., kaip ir kasmet, „Skalvijos“ kino akademijos studentai (-ės) pristatys šios vasaros kūrybinėje stovykloje Nidos meno kolonijoje sukurtus muzikinius klipus.

Rugpjūčio 4 d. „gilias upes“ uždarys pirmą kartą projekte dalyvaujanti, šiuolaikinio meno leidyba užsiimanti organizacija „Artnews“ su savo projekto „Doppelgänger“ vasariškąja versija. „Doppelgänger“ – tai susitikimai su aktyviai kuriančiais Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjais, kuratoriais, rašytojais ir architektais. Po Liubarto tiltu savo kūryba dalinsis jaunosios kartos menininkai Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis, dar prisistatantys Liudmilos pseudonimu.

Gilios upės tyliai plaukia 2022 Bon Alog nuotr.

Kinematografinių kelionių programa

„Meno avilys“ specialiai „gilioms upėms“ sudarė penkių kelio filmų programą, kuri bus rodoma patiltėje kiekvieną antradienį ir kurioje bus galima pamatyti nuo R. Linklater iki Wim Wenders filmų.

„Ši programa pratęsia šiemet vystomą organizacijos teminę liniją. Stebėdami geopolitinių pokyčių nulemtą žmonių judėjimą, besikeičiančią namų sampratą, tamprius vietos ir tapatybės ryšius, gegužės mėnesį pristatėme rečiau Lietuvoje aptartą travelogų ir kelionių filmų temą. O mąstydami apie po ilgo karantino atsinaujinusias keliones bei keliautojus, iš naujo įsivertinančius kelionių pobūdžius ir tikslus globalių krizių fone, nusprendėme atsigręžti į kiną, kuris gimsta iš kelionių fenomeno, o kartu jį formuoja“, – pasakoja O. K. Dikavičiūtė.

„Meno avilys“ kvies giliau susipažinti su kelio filmo žanru, ir po tiltu leidžiantis į kinematografines keliones apmąstyti savo santykį su vieta, judėjimu bei šalia judančiaisiais. Pasak, vienos iš programos kuratorių O. K. Dikavičiūtės, sudarant programą ieškota filmų, kurie savo kino kalba, kelionių tikslais ir trajektorijomis plėstų nusistovėjusias žanro konvencijas.

Keliones automobiliu keis naktinis klaidžiojimas pėsčiomis po miestą („Prieš saulėtekį“, rež. Richard Linklater), amerikietiškąjį peizažą – kaitrios, įstabaus grožio Malio dykumos („Šviesa“, rež. Souleymane Cissé), plačius ir nesibaigiančius greitkelius – užšalę ir nepravažiuojami Islandijos keliai („Šaltkrėtis“, rež. Fridrik Thor Fridriksson), dinamišką kelionės ritmą ir trankų muzikinį takelį nustelbs formos minimalizmas ir pabrėžtinai ilga tyla („Dviejų juostų plentas“, rež. Monte Hellmann), o maišto ir asmeninės tapatybės tematika bus praplėsta iki svarstymo apie medijas ir jų įtaką mūsų vaizduotei („Iki pasaulio pabaigos“, rež. Wim Wenders).

Plačiau: www.menoavilys.org/giliosupes23

Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Komentarai