Pokalbis su Gediminu Andriukaičiu ir Mante Valiūnaite: „Nepatogus kinas“ – už saviraiškos ir žodžio laisvę

Kaip ir kiekvieną rudenį, kino gerbėjus provokuos 9-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šiais metais festivalis nagrinėja žodžio laisvės, lyčių lygybės kino industrijoje ir kitas aktualias problemas. „Nepatogus kinas“ taip pat atiduos duoklę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, iš lentynos ištraukdamas cenzūros uždraustus rodyti dokumentinius filmus.

Lyčių lygybės klausimai moterų kine

Kalbėdama apie šių metų programą jos kuratorė Mantė Valiūnaitė išskiria pabėgėlių krizę Europoje nagrinėjančius filmus: „Jų bus įvairiose programose, tačiau visi filmai yra labai skirtingi, jų autoriai įdomiai žaidžia dokumentinio kino kalbos formomis. Kitas didelis festivalio programos akcentas, kaip ir kasmet, dėmesys moterims, jų problemoms ir jų kuriamam kinui. Šiais metais pasukome šiek tiek kitu keliu ir kalbame apie nelygybę pačioje kino industrijoje.“ Retrospektyvoje „Moterys kuria kiną“ bus pristatomi filmai, pateikti bendradarbiaujant su viena seniausių ir svarbiausių JAV nepriklausomo moterų kuriamo kino platinimo organizacijų „Women Make Movies“. Tai dvidešimties metų laikotarpio žvilgsnis į aktyvizmą, moterų teisių klausimus ir jų kuriamą dokumentinį kiną.

Programos kuratorė pasakojo, jog nemažai komentarų sulaukė ir šių metų festivalio atributas – „Oskaras“, skelbiantis žodžio laisvę ir lygias teises moterims bei vyrams kino industrijoje. „Ką padarysi, jei daugiau vyrų kuria gerą kiną, – išgirstais komentarais dalinosi M. Valiūnaitė, – tokie komentarai parodo kino industrijos neišmanymą, nes egzistuoja nelygios teisės, dėmesio skiriama nelygiai, į kino teatrus paimama daugiau vyrų, o ne moterų filmų“, – kalbėjo M. Valiūnaitė. Vienas ryškiausių šios programos filmų – „Sapnų gaudyklė“, 2015 m. apdovanotas „Sundance“ filmų festivalyje, dokumentikos konkurse už geriausią režisūrą. „Tai intymus ir daug problemų apimantis filmas, cinéma vérité stiliumi kuriamas moters portretas“, – apie „Sapnų gaudyklę“ pasakojo filmų programos kuratorė.

Festivalyje – „užlentyninti“ filmai

Šiemet „Nepatogus kinas“ dedikuoja dvi programas Lietuvos valstybinei sukakčiai. Šios viena kitą papildančios programos nagrinėja praeities naštos: įvairių sovietinės ideologijos reliktų problemas posovietinėse šalyse. „Norėjome parodyti ne tik tai, kad buvo cenzūra, tačiau ir tai, jog egzistavo vadinamieji „shelved films“ – „užlentyninti“ filmai, kurie cenzūros nebuvo išleisti į viešąją erdvę“, – pasakojo M. Valiūnaitė.

Nors filmus rasti nebuvo sudėtinga, programos kuratorė dalinosi, jog kur kas didesnis iššūkis buvo šiuos filmus parodyti kino salėse, kuomet jų kopijos yra tiesiog per senos ir netinkamos. Vis dėlto M. Valiūnaitė pridūrė, jog galimybė pamatyti „užlentynintus“ filmus yra ypatinga: „Bendradarbiaujant su „Meno aviliu“ bus parodyti du lietuviški filmai, kurie buvo suskaitmeninti ir restauruoti. Tai yra didelis žygdarbis, ir kitos Baltijos šalys kol kas dar nevykdė tokio didelio projekto.“

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai-esė

Festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis išskiria vieną programos filmų „Andersonas“, kuriame nagrinėjama sovietmečiu egzistavusi dviveidystė. „Andersono“ istorija yra labai geras pavyzdys, kaip dviveidiškoje sistemoje žmonės bandė išgyventi. Filmas kelia etinius ir moralinius klausimus. Uždarymo filmas Maxì Dejoie ir Virginijos Vareikytės darbas „Aš už tave pakalbėsiu“ taip pat palies KGB darbo tarnybose refleksiją. Iš dalies abu filmai rodo, kad tiek nukentėję, tiek dirbę sovietinei sistemai yra nukentėjusieji, jos aukos“, – kalbėjo G. Andriukaitis. Ši festivalio programa yra jaunesniųjų režisierių kartos žvilgsnis į praeitį, dėl to jaučiamas atstumas, nebijoma į problemas ar situaciją pažvelgti su humoru ir parodyti tam laikotarpiui būdingą absurdą.

Unikalaus žvilgsnio paieškos

„Nepatogaus kino“ konkursinę programą šiemet sudaro režisierių debiutai. „Konkursinė programa yra kiekvieno festivalio pasididžiavimas ir visada norisi ją akcentuoti, pabrėžti, nes tai filmai kurie, mūsų nuomone, turi būti pastebėti“, – kalbėjo festivalio direktorius, kaip vieną įdomiausių darbų išskirdamas Jeano-Gabrielio Périoto pirmąjį pilnametražį filmą „Vokiečių jaunimas“, sukurtą naudojantis archyvine medžiaga. Festivalio programos kuratorė M. Valiūnaitė taip pat pabrėžia konkursinės programos išskirtinumą.: „Filmuose svarstomos opios temos, ieškoma kitokių kino kalbos elementų. Manau, kad visi programos filmai yra labai aukšto lygio, režisieriai nesistengia medžiaga manipuliuoti, tačiau jautriai žvelgia į nagrinėjamas temas“.

Kaip vieną iš prieštaringiausių filmų M. Valiūnaitė išskiria Dominico Gagnono filmą „Iš šiaurės“. „Tai vienas iš pavyzdžių, kaip galima konstruktyviai kurti kiną iš „Youtube“ patalpintų mėgėjiškų vaizdo įrašų ir rastos muzikos. Įdomu žiūrėti, kaip režisierius žaidžia su tradicine dokumentinio kino kalba“, – kalbėjo M. Valiūnaitė. Festivalio organizatoriai taip pat išskiria Sanderio Burgerio filmą „Aš esu Alisa“, kuriame žiūrovams yra suteikiama unikali galimybė į senėjimo problemą pažvelgti socialinės rūpybos robotės Alisos akimis.

Už žmogaus teises

Festivalio žiuri garbės narys – Ukrainos režisierius Olegas Sentsovas. „Nepatogus kinas“ solidarizuojasi su tarptautine kino bendruomene ir išreiškia palaikymą režisieriui, kuriam Rusijos Federacijos teismas skyrė 20 metų kalėjimo už „teroristinį pobūdį turinčių nusikalstamų veikų atlikimą“.

„Manome, kad režisieriaus teismas buvo neteisingas ir politizuotas. Įtraukę jį į žiuri dar kartą norime atkreipti dėmesį į O. Sentsovo atvejį, nes tai, tam tikra prasme, yra bandymas užgniaužti kitų kūrėjų norą priešintis propagandai, – savo poziciją išreiškė festivalio direktorius, – ši, vieno žmogaus istorija rodo ir platesnę visos šalies tragediją, kuomet rėžimas bando užgniaužti tuos, kurie jam oponuoja. Režisierius Askoldas Kurovas, pristatantis filmą „Leninlendas“, taip pat yra aktyvus kampanijos „Išlaisvinkime Olegą Sentsovą“ organizatorius ir kuria apie jį filmą, kuris taip pat bus pristatytas režisieriaus“, – planus dėstė G. Andriukaitis.

Festivalio metu vyks diskusijos ir fotografijų parodos. Taip pat „Nepatogus kinas“ pirmąjį kartą apdovanos projektą, skatinantį žodžio laisvės ir saviraiškos stiprinimą Lietuvoje. Šiam apdovanojimui nominuoti žmonės buvo išrinkti tiek festivalio žiūrovų, tiek organizatorių.

„Mūsų filmų herojai dažnai būna žmogaus teisių aktyvistai, žmonės, kurie stengiasi daryti kažką, kad visuomenė būtų teisingesnė, geresnė. Apie Lietuvos aktyvistus retai kuriami filmai, į programą įtraukiame vieną kitą lietuvišką filmą. Dėl šių priežasčių nusprendėme, kad reikia pagerbti tuos lietuvius, kurie prisideda prie žmogaus teisių stiprinimo visuomenėje. Taip pat labai norėjome į šį procesą įtraukti žiūrovus, kad jie sąmoningai pagalvotų apie tai, kokios iniciatyvos jiems atrodo svarbios ir jas išrinktų“, – pasakojo festivalio direktorius G. Andriukaitis ir išdavė, kad kol kas pirmauja dizainerio Roberto Kalinkino komanda už saviraiškos ribų kvestionavimą reklamoje.