Mindaugo Drigoto nuotrauka
Nuo praėjusių metų spalio iki gruodžio pabaigos Vilnius tapo šnipų sostine. Kai kurie galbūt pastebėjo laikinai užtvertas Vilniaus miesto gatves, kameras, vyrus ilgais lietpalčiais, sovietmetį menančią aprangą, senoviškus amerikietiškus automobilius… Taip buvo filmuojamas aštuonių dalių serialas „Informatoriai“ (The Assets, 2014), kurį kūrė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) televizijos kanalo ABC ir Lietuvos įmonės „Baltijos filmų paslaugos“ kūrėjai.
Serialas prasidėjo beveik iškart po praūžusios Naujųjų metų šventės – sausio 2 dieną. Taip, kiekvieną ketvirtadienį, aštuonias savaites iš eilės, žiūrovai galės stebėti kaip Vilnius virto Maskva, JAV ir Italija. Šioje juostoje vaidina ir Lietuvoje gerai žinomi aktoriai: Leonardas Pobedonoscevas, Sigitas Račkys, Arvydas Dapšys ir kiti.
Serialo veiksmas žiūrovas grąžina beveik trisdešimt metų į praeitį – 1985-uosius, kai Sovietų Sąjungos imperija po truputį ėmė braškėti, tačiau tarp jos ir JAV toliau įnirtingai vyko Šaltasis karas.
Serialą režisuoja garsus vengrų kilmės filmų ir televizijos režisierius Peteris Medakas, prisidėjęs kuriant tokius televizijos serialus kaip „Hanibalas“ (Hannibal), „Bręstantis blogis“ (Breaking bad), „Daktaras Hausas“ (House M. D.), britas Jeffas T. Thomas, prisidėjęs kuriant tokius serialus kaip „CSI: Niujorkas“ (CSI: NY), „Judantis objektas“ (Person of interest) ir norvegas Trygve Allisteris Diesenas, žinomas dėl tokių darbų kaip „Torpeda“ (Torpedo), „Redas“ (Red). Iš viso serialą kūrė penkių režisierių komanda.
Mindaugo Drigoto nuotrauka
Mirtinos CŽV ir KGB lenktynės
Filmavimams einant į pabaigą, pasitaikė proga nukeliauti į sovietmetį menantį fabriką, kuris filmavimo metu buvo virtęs Centrine žvalgybos valdybos būstine (CŽV). Čia T. A. Diesenas filmavo sceną, kaip melo detektoriumi tardomas įtariamasis. Baigus filmuoti, T. A. Dieseną pasikviečiau pokalbio į vieną iš specialiai filmavimams sukurtų kabinetų. Ten kabojo didžiulė JAV vėliava, CŽV puodelis bei masyvus ąžuolinis stalas.
T. A. Diesenas pasakojo, kad galimybė režisuoti šį serialą, galima sakyti, nukrito iš dangaus – labai netikėtai ir greitai. Vaikystėje mėgęs kriminalinius trilerius, dramas, slaptuosius agentus ir jų prietaisus, T. A. Diesenas perskaitęs scenarijų iškart sutiko prisidėti prie šio darbo.
Serialas pasakoja tikrą istoriją: CŽV agentė Sandy Grimes (Jodie Whittaker) kartu su savo partnere Jeanne Vertefeuille (Harriet Walter) pasižada rasti vieną garsiausių JAV istorijoje „kurmį“, išdaviką – Aldrichą Amesą (Paul Rhys), kuris nutekina medžiagą Sovietų Sąjungai. Tai lenktynės su laiku, kadangi „kurmis“ nutekina svarbią medžiagą apie Sovietų Sąjungos agentus, kurie dirba Amerikai. Siekdama užkirsti kelią slaptų agentų žudynėms, prasideda CŽV ir Valstybės saugumo komiteto, arba kitaip KGB, lenktynės.
Mindaugo Drigoto nuotrauka
Taip trumpai būtų galima apibūdinti serialo istoriją. Pats T. A. Diesenas teigia, kad tai bus dramos kūrinys, pagardintas trilerio elementais.
„Nesitikėkite pamatyti kažko panašaus į filmą „Bornas“ (Bourne, 2002) – šaudymo, persekiojimo automobiliais. Žinoma, to bus, tačiau mes koncentruojamės į dramą, žmonių santykius ir poelgius sudėtingu metu, ekstremaliomis situacijomis. Tai turėtų sužadinti žiūrovų emocijas“, – užsiminė režisierius.
Istorija ir pats pasakojimas yra nevienareikšmiškas – negalima visko piešti tik juodomis ar baltomis spalvomis. Pasak režisieriaus, žmogus niekada negalvoja, kad jis yra blogas, vienaip ar kitaip, jis mano, kad siekia kažkokio kilnaus tikslo, pavyzdžiui, KGB agentas, perduodantis medžiagą Amerikai, savo tėvynėje laikomas išdaviku, o Amerikoje – didvyriu ir atvirkščiai. Seriale bandoma parodyti, kad tiek CŽV, tiek KGB struktūrose yra įvairių žmonių, kiekvienas jų turi savo tikslą ir priemones tam tikslui pasiekti. Todėl žiūrovui turėtų būti įdomu pačiam įvertinti herojų teigiamas ir neigiamas puses.
Režisieriaus iššūkiai
T. A. Diesenas pridūrė, kad kurdamas dvi serialo serijas bandė nutapyti ir kiek galima geriau parodyti herojų portretus, jų charakterio savybes.
„Kaip režisierius, aš visada siekiu kažką sukurti, o ne atkurti. Tam pasitelkiami visi ištekliai, kuriuos turiu: dekoracijos, pastatai, aktoriai, kameros ir t. t. Manau, kad vadovaujantis tokiu požiūriu, jog turi kurti, o ne atkurti, galimybių ratas eksperimentuoti ir atrasti kažką naujo labai išsiplečia. Juk režisavimas jau savaime yra tam tikras atradimas, kai pamatai kažką, ko iki šiol nematei. Viskas iki pat pabaigos negali būti „sustyguota“. Jeigu būsi užsidaręs kvadratinėje dėžutėje, tai nieko originalaus nesukursi. Turi jausti aplinką, laikotarpį, žmones.
Tai atskleisti gali tada, kai ateini į filmavimo aikštelę: turi pajusti vietą, kurioje dirbi, galbūt pamatyti, kad vienoje filmavimo vietoje gražiai lūžta šviesa, kitoje galima sukurti gražią sceną. Kai tą randi, apima neapsakomas, sakyčiau, netgi magiškas jausmas. Pavyzdžiui, vienas pastatas, kuriame filmavome, iš senos gamyklos virto CŽV pastatu su daug Amerikos vėliavų, senų kompiuterių, puodelių su agentūros inicialais“, – apie režisieriaus darbo specifiką pasakojo pašnekovas.
Mindaugo Drigoto nuotrauka
Genocido aukų muziejus – įsimintiniausia vieta
Pasiteiravus apie vietas, kurios labiausiai įstrigo filmuojant, T. A. Dieseną labiausiai sužavėjo Genocido aukų muziejus, kuriame teko filmuoti. Jis stebėjosi, kiek daug istorijos ir baisios praeities liudijimo ten buvo galima rasti.
„Muziejuje patiko ne tik filmuoti, bet ir lankytis, tačiau tai buvo sudėtinga emociškai, kai supratau, kas ten dėjosi. Be to, keliavau ir į Antakalnio kapines, kuriose žavėjausi didžiuliu monumentu, skirtu Antrojo pasaulinio karo aukoms. Tai vieta, kurioje gali susipažinti ne tik su istorija, bet yra ir itin gera vieta kinematografijai.
Dar vienas įstrigęs objektas – Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai. Ten prie laiptų, buvo galima filmuoti įvairiais rakursais, naudoti įvairius planus, gražiai lūžo šviesa, sakyčiau, kad toje aplinkoje buvo galima nufilmuoti panašių planų kaip A. Hichcocko filmuose – pritraukimai (angl. zoom in) ir atitraukimai (angl. zoom out) Tai buvo viena mylimiausių mano filmavimo vietų“, – apie mėgstamiausias filmavimo vietas kalbėjo režisierius.
Mindaugo Drigoto nuotrauka
Vilnius – puikus miestas filmų kūrimui
Režisierius negailėjo liaupsių ir pačiam Vilniui, kuris yra puiki vieta kurti filmus. Anot jo, galime džiaugtis, kad turime didžiulę architektūrinę pastatų įvairovę. Negana to, filmavimo vietas patogu pasiekti, jos nėra labai viena nuo kitos nutolusios.
„Mažai yra tokių miestų, kur per dvidešimt minučių gali nuvažiuoti į visiškai kitą filmavimui skirtą vietą. Vilnius – puiki vieta filmavimui. Be to, vienas didžiausių privalumų – stipri lietuvių kino kūrėjų komanda, su ja malonu dirbti, jie žino, ką daro, ir tai daro gerai“, – geru žodžiu apie filmų kūrimą Vilniuje atsiliepė pašnekovas.
Po darbo režisieriui patikdavo vaikščioti senamiesčio gatvėmis. Pasak jo, galime didžiuotis, jog turime daug gražių pastatų, restoranų bei, kaip dažnai mini užsieniečiai, skanaus alaus. Jis nuogąstavo, kad neturėjo laiko nuvažiuoti kur nors už Vilniaus, tačiau šešios savaitės, praleistos sostinėje, jam paliko neišdildomą įspūdį. Tik pridūrė juokaudamas: „Čia labai šalta“.
Kviečiame pasižvalgyti po serialo „Informatoriai“ filmavimo aikštelės užkulisius Vilniaus centre. Kristinos Kaziliūnienės nuotraukos.
