Vilniuje veikia daug su kinu susijusių organizacijų, apie kurių veiklą sužinome pernelyg retai. Kinfo.lt pradeda pokalbių seriją, kurios metu bandysime šiek tiek panarplioti lietuviškų kino įstaigų voratinklį, nušviesti žmones, kurie nudirba daug nematomo darbo.
MEDIA Desk Lietuva vadovas Dominykas Širvinskas mėgsta filmus, kurie leidžia pailsėti, nusikelti į kitus pasaulius, atitrūkti nuo kasdienybės, tokius kaip Larso von Triero „Melancholija“. Su juo kinfo.lt prisėdo pasikalbėti apie MEDIA Desk darbus, Europos Sąjungos MEDIA programą ir kino ateitį Lietuvoje.
Organizacija MEDIA Desk turbūt mažai žinoma eiliniam kino salių lankytojui, tačiau nesekti jos naujienų kino profesionalui ar su šia sritimi savo ateitį siejančiam žmogui būtų didelė klaida. MEDIA Desk yra Europos Sąjungos programos MEDIA atstovybė, įsikurusi kiekvienoje šalyje-dalyvėje (visose ES šalyse, taip pat Kroatijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje), taigi taip pat ir Lietuvoje. MEDIA Desk užduotis yra informuoti apie programos rėmimo schemas, rengiamus mokymus, konsultuoti žmones ir organizacijas, norinčias juose dalyvauti, taip pat teikiama pagalba paruošiamiesiems filmavimo darbams ir filmo platinimo klausimais. MEDIA Desk Lietuva dvejus metus iš eilės organizavo kūrybines dirbtuves Vilniuje „Cross Media Zen“.
Mokymai – išskirtinė galimybė
Vienas pagrindinių MEDIA programos yra profesionalų mokymai, tam yra skiriami dideli pinigai. Juose galima įgyti vertingų įgudžių, dėsto vieni geriausių Europos profesionalų. D. Širvinskas pasakoja: „Tie mokymai, kurie yra remiami MEDIA‘os, turi tam tikrą kokybės ženklą, konkurencingumą, nes gauti MEDIA‘os paramą nėra lengva. Šie kursai įprastai vyksta užsienyje, yra mokami, o dažnai dar ir brangūs, bet mums, Lietuvai, kaip naujai Europos sąjungos šaliai, šiuose mokymuose yra taikomos didelės nuolaidos. Egzistuoja galimybės į juos pakliūti nemokamai ar su didele nuolaida. Galima surasti netgi tokių pasiūlymų, kai gaunama kompensacija už kelionę ir apmokamas visas išlaikymas mokymų metu. Manau, tai yra labai geros sąlygos plėsti savo žinias. 2010 metais MEDIA Desk atliko audiovizualinės industrijos tyrimą, kuriame pastebėta, kad tęstinių mokymų po studijų universitete ar aukštojoje mokykloje Lietuvoje beveik nėra. Taigi, tokios galimybės mums ypatingai svarbios. Kaip sakė prodiuserė Rasa Miškinytė, tuose mokymuose ne tik įgauni žinių, bet gali pradėti kurti savo tarptautinį tinklą, nes jei galvoji rimtai dirbti kine – ne tik kurti gerą turinį, bet ir galvoti kaip ir kur jis bus rodomas ir platinamas – tam reikia bendradarbiavimo, tam tikrų tinklų tarptautiniame kontekste. Užsienio prodiuseriai įneša ne tik savo indėlį į filmą, bet ir savo kontaktus tarp platintojų ar televizijose, kurie vėliau gali tą filmą nupirkti. Viską daryti patiems kitoje šalyje yra sudėtinga, nelabai jauti koks ten žiūrovas, koks jo poreikis. MEDIA mokymai, į kuriuos gali papulti mūsų profesionalai tai yra pirmas rimtas žingsnis į platesnius vandenis, todėl mes tai nuolat akcentuojame ir stengiamės informuoti žmones apie juos, tai – išskirtinė galimybė.“ MEDIA Desk Lietuva ne tik padeda lietuviams tobulintis užsienyje, tačiau ir patys rengia įvarias paskaitas, seminarus, dirbtuves: „Per metus surengiame nemažai mokymų, stengiamės bendradarbiauti su festivaliais, bent jau pagrindiniais Lietuvoje: „Kino Pavasariu“, „Scanorama“ ir „Tarptautiniu Kauno kino festivaliu“. Šie trys festivaliai gauna MEDIA paramą ir mes kartu organizuojame įvairius renginius – tai gali būti mokymai apie kino platinimą, tai gali būti mokymai prodiuseriams apie paraiškų teikimą, gali būti mokymai kino festivaliams, kaip bendradarbiauti, gali būti mokymai prodiuseriams apie autorines teises, finansinius klausimus, rinkodarinius dalykus. Visa tai yra susiję su MEDIA programa. Iki praeitų metų „Cross Media Zen“ mes neturėjome tokių didelių renginių lankomumo prasme, taigi dažniausiai jungdavomės prie kitų renginių, kaip jau minėjau, festivalių, kur yra sukuriamas tam tikras traukos centras kino žmonėms. Jiems skaitydavome savo pranešimus apie programą arba kviesdavome lektorius iš Europos, dažnai aukšto lygio, todėl mūsų mokymai gana populiarūs.“
Kinas – tai industrija
Paklausus kokį būtent kiną remia MEDIA, D. Širvinskas labai vienareiškmiškai atsakė: „MEDIA programos vienas iš pagrindinių tikslų yra konkurencingumo stiprinimas Europoje, tam ir yra skiriama ši parama. Žmonės, mažai susidūrę su kinu, įsivaizduoja, kad tai yra kultūros sritis. Taip, tai yra kultūros sritis, bet galbūt net iš tos blogosios prasmės, kaip kažkokios veiklos, kuri daro nežinia ką, kažkokios kultūrinius projektus, kurie galbūt yra daugiau kūrėjo išraiška, negu kažkoks naudingas produktas visuomenei. MEDIA programa kiną traktuoja kitaip – kaip industriją; tie paraiškovai, tos organizacijos, kurios nori gauti paramą, jos turi įrodyti būtent industrinį, komercinį aspektą: kaip bus tas filmas platinimas, iš kur bus gaunami pinigai ir taip toliau. Žodžiu, kino kūrėjai, kino projektų organizatoriai yra ruošiami veikti patys, mokomi būti kuo labiau savarankiški. Amerikoje, pavyzdžiui, yra egzistuojanti rinka, kurioje netgi nepadaręs filmo žinai, kam jį parduosi ir dar gamybos stadijoj gali užsitikrinti reikiamą finansavimą. Europoje yra žymiai sunkiau, rinka nėra susiformavusi, ji – susiskaldžiusi, daugiakalbė ir pačių kūrėjų įgudžiai yra silpni komercine prasme. Norint užsitikrinti tuos pinigus Lietuvoje, jie yra labai priklausomi nuo nacionalinio finansavimo, o daugiau jiems nelabai pavyksta gauti kažkokių lėšų. Žinoma, yra prodiuserių, kurie turi patirties ir daro koprodukcijas su kitomis šalimis. Tai yra didelis pasiekimas ir reikia įdėti daug darbo, užmegzti tinkamas pažintis ir pradėti mąstyti nenacionaliniu mąstu. Jei viskas priklausys nuo to kiek pinigų biudžete bus skirta – ar 7 milijonai litų, ar 8, tai gerų perspektyvų kinui nėra. Tokią ir turėsim kino industriją, jei traktuosim ją, iš valstybės pusės ir iš pačių kūrėjų pusės, kaip kultūros sritį, kurią reikia remti. Taip, ją reikia remti ir jai reikia daugiau pinigų, bet taip pat reikia planuoti, kad ta industrija taptų savistove ilgainiui.“
Komercija nėra meno priešas
„Reikia skirti komercinį kiną ir autorinį kiną. Pastarasis gal labiau atitinka tą kultūros sampratą, jį reikia puoselėti, jis nėra labai žiūroviškas ar komercinis ir jam labiau reikia paramos. Taip pat yra kinas, kuris yra labiau komercinis ir žiūroviškas. Yra toks posakis „kiną turi žiūrėt“. Dažnai autoriniai darbai būna labai nežiūroviški, nes kūrėjas galvoja apie savo viziją, bet negalvoja apie žiūrovo. Tuomet nereikia stebėtis, kad jis nesulaukia komercinės sėkmės, tai yra normalu. Komercinis kinas labai orientuotas į žiūrovą, galvoja kas jam yra įdomu ir dėl to dažnai yra kritikuojamas kaip neaukšto kultūrinio ar intelektinio lygio, bet jis yra veiksnus kaip industrija ir, aš manau, jeigu tos kompanijos kurios gali daryti tokį kiną, jį darytų ir uždirbtų iš to pinigų, sugebėtų tai išplatinti Lietuvoje ar užsienyje, tuomet iškart atsirastų daugiau laisvės ir kitokiem projektam.“ – optimiškesne gaida mūsų pokalbį užbaigė D. Širvinskas.
MEDIA Desk Lietuva naujienas sekite jų tinklapyje, o plačiau apie MEDIA paramą gavusius lietuviškus projektus galite pasiskaityti šiose brošiūrose.