Prasideda 22-oji „Scanorama“. Ją bus galima aplankyti net 7-iuose miestuose

Lapkričio 7-tą dieną prasidėjo 22-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Šiemet jis vyks net 7-iuose Lietuvos miestuose. Atskira programa bus skirta Klaipėdai.

„Turtėja pagrindinės programos tomis programomis, kurias skiriame miestams, nes šiemet jų jau septyni, į kuriuos atvažiuos „Scanorama“, juose bus pristatyti festivalio filmai. Labai džiaugiamės, kad ten esame laukiami“, – susirinkusiems atidarymo svečiams kalbėjo festivalio direktorė Gražina Arlickaitė.  

Džiugu, kad bus galima išvysti ne tik užsienio, bet ir Lietuvos režisierių naujausius darbus, kurių šiemet yra keturi.

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais apjuosime tuos miestus dviem gražiomis lietuvių premjeromis. Klaipėdoje parodysime Šarūno Mikulskio „Nykstančias rūšis“, Lino Mikutos filmas „Gabrielius iš nepaprastojo rojaus“, kuriuo bus uždaryta šių metų „Scanorama“, irgi bus prieinamas tuose miestuose. Vyks susitikimai su kūrėjais“, –  pridūrė direktorė.

Festivalio lankytojų lauks daugybė naujų, pasaulyje pripažintų filmų bei Francui Kafkai skirta programa.

„Jūs visada klausite, kas bus naujo. Nauja visada yra filmai, nauja yra kažkas, ką tu randi tarp to, kas yra gera ir sena. Ta proga noriu pasakyti, kad prieš 140 metų gimusio genialus žmogus jubiliejus, kurio jau 100 metų nebėra šiame pasaulyje ir kurio jubiliejų mini visas pasaulis, bus minimas ir „Scanoramoje“ su jam skirta retrospektyva.

Prieš daugiau nei 100 metų šis žmogus nupiešė paveikslą mums to gyvenimo, kurį gyvename mes, skubėdami, neturėdami laiko vienas kitam, painiodami tai, kas svarbu, su tuo, kas yra menka, niekinga. Įsipainiojame į procesus, nuo kurių daromės priklausomi, nors norime būti laisvi. Ar ne laikas sustoti? Kokia išeitis? F. Kafka ją irgi siūlo – metamorfozę. Trys „Proceso“ ekranizacijos – Orsono Welleso, Agnieszkos Holland ir Algimanto Puipos. Ir daug garsių, žymių pasaulio ir Europos režisierių, kuriuos įkvėpė F. Kafkos pasaulis“, – apie garsiam čekų rašytojui skirtą programą kalbėjo G. Arlickaitė.

Tradiciškai „Scanoramos“ metu vyks ir konkursinės programos – Pagrindinis konkursas ir Tarptautinis trumpametražių filmų konkursas. Pastarasis skirtas kylantiems kino kūrėjams, dar nedebiutavusiems ilgametražiu filmu. Programa atspindi mažųjų kino formų tendencijas, temas ir problemas. Pagrindinis tikslas – naujų talentų, kuriems festivalis sukuria europietišką konkurencinę erdvę ir tarptautinės sklaidos galimybes, paieška. Jo nugalėtojus apdovanoja asociacija LATGA bei Lietuvos kino centras.

„Didžioji šių metų intriga iš tikrųjų yra Pagrindinis konkursas, kuriame dėl apdovanojimo varžosi 10 ryškių, jaunų režisierių iš visos Europos. Dauguma jų yra moterys. Mums labai pasisekė. Mūsų naujoji programos sudarytoja yra Annina Wettstein. Kai kartu su ja rinkome šią programą, pirmiausia rinkome gerus filmus. Kai paaiškėjo, kad iš dešimties net septynių režisierės yra moteris, apsidžiaugėme“ – trumpai Pagrindinę konkursinę programą pristatė direktorė.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai apie sapnus

Festivalio atidarymo svečius bei „Scanoramos“ komandą pasveikino kadenciją baigiantis Kultūros ministras Simonas Kairys.

„Scanoramos“ festivalis sukelia tokį dvejopą jausmą. Vieną vertus jautiesi lyg namie, viskas pažinta, aišku, prognozuojama, nusistovėję. Kita vertus, tu jautiesi ne tik namuose, bet jautiesi būdamas ir pasaulio centre. Nes visada susipažinsi su tuo, kas yra aktualu dabar, kas yra rodoma garsiausiuose festivaliuose, apie ką yra šnekama, diskutuojama. Galų gale yra supažindinama ne tik su legendomis, pripažintais vardais, bet ir ieškoma debiutų, naujų kūrėjų.

Galiausiai „Scanorama“ turi misiją kelti nepatogius klausimus. Šio festivalio programoje rasime tiek Ukrainos klausimą, moterų situaciją kine, kalbėjimą apie geopolitinius lūžius. Visa tai matant iš tikrųjų „Scanorama“ yra nuostabus reiškinys, turintis misiją, stuburą ir gerą skonį“, –  kalbėjo Kultūros ministras.

„Scanorama“ savo atidarymo filmu pasirinko prancūzų režisieriaus Quentin Dupieux komediją „Antrasis veiksmas“. Jia buvo atidarytas ne koks kitas festivalis, o Kanų kino festivalis. Kaip teigė G. Arlickaitė, festivalliui norėjosi grąžinti džiaugsmo lengvumo atmosferą.