fbpx
Festivaliai, Lenkų kino festivalis, Reportažai, Scanorama

Prasidėjo „Lenkų kino dienų programa „Scanoramoje“. Kvies žiūrėti geriausius lenkiškus filmus

„Lenkų kino dienų programos „Scanoramoje“ atidarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Šie metai kitokie ne tik „Scanoramai“, bet ir kitiems didesniems ar mažesniems festivaliams. Ne išimtis – ir daugybę metų Lenkijos instituto Vilniuje rengtas „Lenkų kino festivalis“. Jis šiemet sumažėjo ir prisijungė prie „Scanoramos“ programos.

„Labai džiugu, kad šį žvarbų rudens vakarą susirinkome „Scanoramos“ festivalyje ir mūsų yra tiek daug. Norėčiau padėkoti šio renginio sielai poniai Gražinai Arlickaitei. Gerbiama direktore, ačiū, kad „Lenkų kino dienos“ rado jaukią vietą saugioje „Scanoramos“ pastogėje. Ačiū, kad 19-ka metų skleidžiate gerą žinią apie puikų Europos ir lenkų kiną“, – dėkojo Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela.

„Scanoramoje“ – 9 naujausi Lenkų kino filmai. Tarp jų – ir Lenkijos kandidatas būti nominuotam „Oskarui“ Jano Paweło Matuszynskio filmas „Nepalikti žymių“. Kaip tik ir juo buvo atidaryta „Lenkų kino dienų programa „Scanoramoje“.

Małgorzata Stefanowicz-Pecela
Fotografė Vytautė Ribokaitė

„Mums visada buvo smagu kartu dirbti su Lenkijos institutu Vilniuje. Šiais metais išplėtėme bendradarbiavimą pasiūlydami kažką specialesnio ir platesnio, kas pristato ne tik keletą lenkų filmų, kurie mums yra įdomūs, bet ir jų programą, kuri pasklido po visas „Scanoramos“ programas.

Kartu pažymime Stanislawo Lemo šimtąsias metines, pagal kurio kūrinį Andzejus Waida sukūrė filmą ir tapo vienu iš nedaugelio režisierių, kurie sugebėjo įtikti rašytojui. Šis nebijojo pakelti balso nei prieš Andrejų Tarkovskį, nei prieš jokį kitą, prisilietusį prie jo kūrybos.

Labai malonu, kad jauno lenkų kino režisieriaus, sukūrusio dar tik du filmus, naujausias darbas, pristatytas ir gerai sutiktas Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje, J. P. Matuszynskio „Nepalikti žymių“ tapo šios lenkų programos ašimi, apie kurią išsirikiavo kiti programos filmai“, – apie programą kalbėjo „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė.

„Lenkų kino dienų programos „Scanoramoje“ atidarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Lenkų kinas Lietuvoje tikrai yra populiarus. Jis rodomas didžiuosiuose festivaliuose. Juo susidomėjimas „Scanoramoje“ visada didelis ir lenkų kinas visuomet laukiamas.

„Mūsų artumas yra juntamas, jame gal yra ir prieštaringumo, ir kitokių aspektų, tačiau susidomėjimas yra nuoširdus ir nepraeinantis.

Džiaugiuosi, kad šiemet parodėme, koks svarbus ir reikalingas mums yra lenkų maištingasis kinas, visada randantis savo vietą ir tariantis savo garsų žodį plačiuose Europos kino kontekstuose“, – apie lenkų kiną teigė direktorė.

KINFO interviu su Andrzejumi Kieruliu apie „Lenkų kino dienų programą „Scanoramoje“ galite paskaityti čia.

Kadras iš filmo „Nepalikti žymių“

Apie atidarymo filmą „Nepalikti žymių“.

Lenkija, 1983-ieji. Šalis sukrėsta Grzegorzo Przemyko atvejo – studentą, poetės ir „Solidarumo“ veikėjos Barbaros Sadowskos sūnų, mirtinai sumuša milicija. Jo draugas ir vienintelis liudytojas Jurekas akimirksniu tampa pagrindiniu valstybės priešu. Siekdamas palaužti aukos artimuosius, režimas pasitelkia visas priemones: slaptąsias tarnybas, miliciją, žiniasklaidą ir teismą. Remdamasis istoriniais įvykiais, režisierius kuria įtaigų ir dėmesį prikaustantį pasakojimą, sukrečiantį laikui nepavaldžiu aktualumu.

Janas Pawełas Matuszynskis yra lenkų režisierius ir dokumentinio kino prodiuseris. 2016 m. laimėjo „Auksinio liūto“ apdovanojimą Gdynės kino festivalyje ir „Paszport Polityki“ apdovanojimą kino kategorijoje už filmą „Paskutinė šeima“.

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2021“ tekstas

LKC
Komentarai

Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.