Gegužės 2 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ prasidėjo Azijos menų centro organizuojama pirmoji Azijos kino filmų retrospektyva. Kaip renginio atidarymo metu minėjo Azijos menų centro direktorė Karolina Levanaitė, ši retrospektyva skiriama Viniaus universiteto Orientalistikos centro dvidešimtmečio jubiliejui. Atidaryme taip pat dalyvavo ir Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi. Nuoširdžiai padėkojusi už kvietimą dalyvauti šios retrospektyvos atidaryme, ambasadorė pasveikino Orientalistikos centrą su gražiu jubiliejumi. Taip pat pasidžiaugė, kad atsirado dar viena proga pamatyti Japonijos filmų, nes bene vienintelė proga Lietuvoje išvysti japoniškų filmų, yra kasmet ambasados organizuojamas Japonijos kino festivalis. Retrospektyvos metu bus parodytos dvi šios šalies juostos, tad Kazuko Shiraishi vylėsi, „kad dėl šių filmų susidomėjimas Japonijos ir jos kultūra augs. O mūsų tarpusavio supratimas labiau stiprės.“
Vėliau kalbėjęs Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius profesorius Audrius Beinorius išreiškė viltį, kad ši retrospektyva yra pirmas, bet ne paskutinis kartas, kuomet pristatomi įvairūs Azijos kino filmai, ir pasidalino su kolegomis aptarta idėja, kad šią retrospektyvą būtų prasminga organizuoti kasmet. Tikriausiai daugeliui yra netikėta, kodėl pasirinkta būtent ši kultūros sritis – kinas. Kaip teigė A. Beinorius, „Dar vis yra manoma, kad akademinėje erdvėje, yapč kai kalbama apie VU Orientalistikos centrą, studentai studijuoja kalbas, istoriją, kitus dalykus, kad studijuoja tik praeitį. Šis renginys yra aiškus paliudijimas, kad VU Orientalistikos centre yra puikiai suvokiama ir audiovizualinės kultūros, šiuolaikinės ir populiarios kultūros reikšmė analizuojant dabartinę Aziją arba suvokiant įvairių Azijos regionų praeities refleksijas per dabartį.“
Prieš atidarymo filmą Azijos kino filmų bruožus trumpai pristatė indologas Deimantas Valančiūnas. Anot jo, yra labai sunku trumpai nupasakoti, kas yra Azijos kinas. Pirmiausia Azijos ir Vakarų kinas turi nemažai bendro, juk kuriant yra naudojama ta pati technika, redagavimo priemonės ar netgi pliaukštės. Ir tai yra savaime suprantama, nes kinas į Azijos šalis yra atėjęs iš Vakarų. Taip pat, kad paties Azijos regiono kinas yra labai skirtingas ir būtų labai sunku apibrėžti konkrečius jo ypatumus bendrai. „Be abejo, Azija kaip regionas yra labai įvairus ir tų skirtumų galima pamatyti ne tik tarp skirtingų Azijos regionų, sakykim, Rytų Azijos regionų Japonijos, Kinijos filmai paprastai skiriasi nuo Pietų Azijos regionų, pavyzdžiui, Indijos filmų. Patys filmai skiriasi pačiose kino industrijose. Mes negalime sakyti, kad indiškas kinas yra tiesiog indiškas kinas, nes pačiame Indijos kine yra daugybę kitų kino industrijų: tamilų filmai skiriasi nuo hindi kalbos filmų, tuo tarpu marati filmai skiriasi nuo bengalų filmų“, – teigė D. Valančiūnas. Kaip vieną Tolimųjų Rytų filmų išskirtinumą indologas paminėjo kultūrinės tradicijos įtaką kinui, kad No ar Kabuki teatras veikia Japonijos kino estetiką, Pekino opera – Kinijos, ar sanskrito dramos Indijos: „Azijos kinas šiek tiek skiriasi nuo Vakarietiško jo santykiu su tradicija, su įvairiais tradiciniais menais. Nes šimtmečius kurtas tradicinis, kultūrinis bagažas irgi turi tam tikrą savo refleksiją tiek iš estetinės perspektyvos, tiek iš naratyvinės, kaip pasakojimo ar charakterių kūrimo įpatumai. Visi šimtmečius kurti kultūriniai artefaktai nenunyksta, jie atgimsta naujai.“
Pasibaigus svečių kalboms, žiūrovams buvo parodytas 2009 metų Japonijos filmas „Geležinkelis“. Retrospektyva vyks gegužės 2-8 dienomis kino teatre „Pasaka“. Jos metu bus parodyti dešimt įvairių Japonijos, Kinijos ir Indijos filmų. Daugiau apie rodomus filmus galite rasti mūsų renginių kalendoriuje čia.